SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi<br />
1 SKYRIUS<br />
VALSTYBIŲ SILPNUMAS <strong>AFRIKOJE</strong> Į PIETUS NUO SACHAROS:<br />
KAINA IR IŠŠŪKIAI<br />
1. EUROPOS VYSTYMOSI POLITIKA BESIKEIČIANČIAME PASAULINIAME KONTEKSTE<br />
Niekada anksčiau skurdo panaikinimas ir tvarus vystymasis nebuvo tokie svarbūs. Kontekstas, kuriame siekiama panaikinti<br />
skurdą, yra vis labiau globalizuotas otas ir tarpusavyje susijęs pasaulis; ši situacija sukūrė naujas galimybes, bet kartu ir naujus<br />
iššūkius.<br />
(Europos konsensusas dėl vystymosi, 2005 m.)<br />
Vykdant Europos Sąjungos įsipareigojimą skatinti teisingesnĮ ir tvaresnĮ vystymąsi pasauliniu lygmeniu, reikia spręsti 21-ojo<br />
amžiaus globalizacijos iššūkius. Šalys, visuomenės ir ekonomikos yra glaudžiau susietos ir mažiau izoliuotos, todėl labiau tikėtina,<br />
kad jas paveiks besikeičiančios sąlygos ir kintančios išorės jėgos, sąveikaujančios su vidaus dinamika. Didesnę integraciją papildo<br />
ekonominės veiklos persikėlimas Į rytus. Dėl didesnio savo svorio kuriant pasaulio bendrąjĮ vidaus produktą ir eksportą Kinija ir<br />
Indija tampa svarbiomis veikėjomis tarptautinėje arenoje, ypač Kinija Afrikoje Į pietus nuo Sacharos. Vystymosi politikoje negalima<br />
ignoruoti naujų socialinių ir politinių santykių.<br />
Gyventojų struktūra yra dar viena 21-ojo amžiaus globalizacijos ypatybė. Europos Sąjungai būdingas gyventojų senėjimas, o Afrikoje<br />
Į pietus nuo Sacharos vyrauja jauni gyventojai. 2010 m. Afrikoje 40 % gyventojų priklausys 0–14 m. grupei ir 20 % – 15–24 m. grupei,<br />
iš viso 60 % gyventojų iki 25 m., o Europos Sąjungoje – 28 %. Šitos tendencijos kartu su iššūkiais, kuriuos kelia pasaulinis atšilimas,<br />
tarptautinės nusikalstamos organizacijos ir neseniai įvykęs tarptautinių maisto kainų sukrėtimas, yra pagrindiniai visuomenėms<br />
kylančių iššūkių pavyzdžiai.<br />
Atsižvelgiant Į šias aplinkybes, 2008–2009 m. įvyko didžiausias pasaulinis nuosmukis po 1929 m. Ekonomikos ir finansų krizė smogė<br />
Europos Sąjungos ir kitų išsivysčiusių šalių biudžetams. Ji ypač nuniokojo neturtingiausias pasaulio šalis, kurių dauguma yra Afrikoje<br />
Į pietus nuo Sacharos. Preliminarūs apskaičiavimai rodo, kad dėl krizės iki 90 milijonų žmonių gali likti skurde 1 , o kūdikių mirčių gali<br />
padaugėti iki 400 000 2 . Bet skaičiais labai sudėtinga išreikšti žmogiškąsias krizės sąnaudas.<br />
Žmogiškosios ir ekonominės sąnaudos reikalauja nukreipti vystymosi modelius ir veiksmus Į strategijas visuomenių atsparumui<br />
kurti – t. y. strategijas, padedančias didinti socialinės ir ekonominės sistemos sugebėjimą prisitaikyti ir susidoroti su sukrėtimais bei<br />
besikeičiančiomis sąlygomis nesumažinant žmonių gebėjimų. Gyvenant pasaulyje, kur pasauliniai sukrėtimai tampa vis smarkesni ir<br />
paveikia daugiau žmonių, įskaitant neturtingus žmones, kurie anksčiau buvo menkai paveikiami, socialinės ir ekonominės sistemos<br />
atsparumas yra labai svarbus šalies vystymosi kelyje. Tai taip pat turi būti centrinis valstybių vystymosi strategijų ir tuo pat metu<br />
paramos vystymuisi tikslas.<br />
1<br />
DFID 2009 ir Pasaulio bankas 2009a.<br />
2<br />
Pasaulio bankas 2009b.<br />
11<br />
DĖL<br />
EUROPOS ATASKAITA<br />
VYSTYMOSI
Change language