1 Skyrius 2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi 1.2 paveikslas. Santykiniai pokyčiai pagrindiniuose TVT rodikliuose (2000–2006 m.) SKURSTANČIŲJŲ SKAIČIUS PRADINIS IŠSILAVINIMAS 0,15 0,45 0,10 0,40 0,05 0,35 0,00 CPIA-SSA SSA CPIA-visos 0,30 0,25 -0,05 0,20 -0,10 0,15 -0,15 0,10 CPIA-SSA SSA CPIA-visos NEPAKANKAMAS SVORIS JAUNESNIŲ NEI 5 METŲ VAIKŲ MIRTINGUMAS 0,08 0,06 0 -0,01 -0,02 CPIA-SSA SSA CPIA-visos 0,04 -0,03 0,02 -0,04 0 CPIA-SSA SSA CPIA-visos -0,05 -0,06 -0,02 -0,07 -0,04 -0,08 Pastaba: Žr. pastabą prie 1.1. paveikslo. Šaltinis: Harttgen ir Klasen 2009. 22
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi Valstybių silpnumas Afrikoje Į pietus nuo Sacharos: kaina ir iššūkiai 3.2 SĄNAUDOS YRA DIDELĖS IR ĮVAIRIOS Silpnumą taip pat apibūdina jo sunkumas, įskaitant blogiausias žmogaus nuosavybės atėmimo ir pagrindinių žmogaus teisių Į gyvenimą ir saugumą pažeidimų formas. Silpnumas dažnai pakerta vyriausybės gebėjimą vykdyti vieną iš savo svarbiausių užduočių – aprūpinimo maistu užtikrinimą, arba jis gali peraugti Į smurtinĮ konfliktą ir pilietinĮ karą, sukeldamas didžiules žmogiškąsias, socialines ir ekonomines sąnaudas. Konfliktas. 73 % žmonių, gyvenančių Apatinio milijardo šalyse – jos atitinka silpnų šalių sąrašą – neseniai patyrė arba šiuo metu patiria pilietinĮ karą. Be to, pavojus, kad šios šalys įsivels Į pilietinĮ karą per penkerių metų laikotarpį, yra be galo didelis – vienas iš šešių 40 . Santykis tarp silpnumo ir konflikto yra dinamiškas ir sudėtingas. Konfliktai gali tuo pačiu metu būti silpnumo rezultatu ir viena iš jo varomųjų jėgų. Silpnoms šalims dažnai būna būdinga socialinė atskirtis, taikoma tam tikroms grupėms (etninėms, religinėms, gamtos išteklių savininkams) ir galinti sukelti konfliktus. Bet konfliktai taip pat kenkia valstybės gebėjimui teikti viešąsias paslaugas, silpnina institucijas, lėtina ekonominę veiklą ir skurdo mažinimą. Šitų veiksnių derinys stiprina destabilizuojančias jėgas. Konfliktų sąnaudos yra didelės ir plačiai paplitusios 41 . Kai kurios yra „tiesioginės“ ir gali būti bendrai suskaičiuotos: žuvusieji, nukentėjusieji, susirgusieji, šalies viduje perkelti asmenys, masinės migracijos. Kai kurios yra „netiesioginės“, kai konfliktai sužlugdo ekonominę veiklą, perkelia kariuomenei viešąsias išlaidas iš sveikatos ir švietimo ir pergrupuoja viešąsias pajamas (pavyzdžiui, iš mokesčių už naftos eksportą Nigerio deltos krizės metu). Konfliktai taip pat gali padidinti nedarbą, ypač jaunų vyrų, tokiu būdu didindami nusikaltimų tikimybę ir ekstremizmo patrauklumą. Po konflikto, dažnai dėl prastesnės kontrolės, ištisi regionai gali būti paversti Į narkotikų auginimo sritis, o narkotikų kontrabanda yra lengvas (ir pelningas) užsiėmimas, todėl žmonės gali pradėti neteisėtą veiklą, o ne grįžti prie savo (dažnai sunaikintų) užsiėmimų. Kai kurių sąnaudų negalima įvertinti kiekybiškai: gyventojai konfliktui pasibaigus dažnai lieka traumuoti, bet psichologines sąnaudas nėra lengva išmatuoti. Čia kiekybiškai įvertiname svarbiausias Į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos šalių patirtas sąnaudas, darydami tai, kiek įmanoma, ir suprasdami neapibrėžtumus 42 . Mirtys mūšio metu gali būti apytiksliai suskaičiuotos 43 , bet didžiosios dalies civilių mirčių dėl smurto ir ligų paplitimo suskaičiuoti neįmanoma, todėl būtų sudėtinga net nustatyti bendrą mirčių dėl smurtinių konfliktų skaičių. 2009 m. Afrikos vystymosi ataskaitoje pranešama apie tokius žuvusiųjų mūšiuose ir iš visų žuvusiųjų karo metu skaičius tam tikrose Afrikos šalyse: Angoloje (1975–2002 m.) apytiksliai 160 000 žmonių žuvo mūšiuose ir iš viso žuvo 1,5 milijono žmonių, Burundyje (1990–2002 m.) apytiksliai 7000 žmonių žuvo mūšiuose ir iš viso žuvo 200 000 žmonių, Demokratinėje Kongo Respublikoje (1998–2008 m.) iš viso žuvo 5,4 milijono žmonių, ir šis karas tapo daugiausiai gyvybių nusinešusiu karu po Antrojo pasaulinio karo pabaigos 44 . Duomenis apie šalies viduje perkeltus asmenis, susitelkusius Somalyje, Sudane, Kongo Respublikoje ir Dramblio Kaulo Krante, yra lengviau gauti ir jie yra labiau palyginami (1.2 lentelė). Perkėlimas, už kurĮ taip pat reikia mokėti kainą, taip pat reiškia ligų paplitimą, prastą mitybą, smurtą (ypač moterų, kenčiančių nuo ypatingo smurto ir dažnai patiriančių išžaginimą, atžvilgiu) 45 . 40 Collier 2007. 41 Collier, Hoeffler and Söderbom (2004) tvirtina, kad pilietiniai karai vidutiniškai trunka apie septynerius metus, bet reikia apie 21 metų, kad šalies gyventojai vėl pradėtų gauti prieš karą buvusias pajamas. Visa pilietinio karo kaina yra įvertina beveik 3 milijardais JAV dolerių per metus. 42 Žr. Reynal-Querol 2009 ir AfDB 2009 pateiktą konfliktų priežasčių analizę. 43 Su mūšiais susijusios mirtys sudaro vidutiniškai mažiau kaip 30 % visų su konfliktu susijusių įvykių. 44 AfDB 2009, 12 p. 45 AfDB 2009. 23 DĖL EUROPOS ATASKAITA VYSTYMOSI