SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

5 Skyrius
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi
1. ATSPARUMO STIPRINIMAS
Atsparumas, kurio samprata iš pradžių buvo plėtojama gamtos mokslų srityje, – tai sistemos gebėjimas
prisitaikyti prie pokyčių ir išsaugoti nepakitusias savo pagrindines funkcijas 3 . Todėl sistemos atsparumas
turi būti vertinamas atsižvelgiant Į jos funkcijas. Taikant atsparumo sąvoką ekonominei sistemai, jis
nusako rinkos ir pagalbinių jos institucijų pajėgumą „veiksmingai skirstyti išteklius arba teikti būtiniausias
paslaugas“ (Perrings 2006, 418 p.). Taikant atsparumo sąvoką socialinei ir ekonominei sistemai, jis nusako
sistemos pajėgumą suteikti visuomenės nariams galimybę siekti savo gerovės ir tenkinti savo poreikius bei
norus, kurių jie negalėtų tenkinti nebūdami sistemos nariais.
Sistemos atsparumą, kuris yra iš prigimties dinaminė sąvoka, galima įvertinti pagal jos pajėgumą reaguoti Į pokyčius ir sukrėtimus
suaktyvinant atitinkamus prisitaikymo mechanizmus (5.1 langelis).
5.1 langelis. Atsparumo ir pažeidžiamumo apibrėžimas
Atsparumo ir pažeidžiamumo sampratos naudojamos įvairiose disciplinose, pradedant ekonomika ir ekologija ir baigiant
psichologija ir saugumu. Kaip ir kitos sistemos savybės, šie terminai gali būti netikslūs, painūs ir skirtingai interpretuojami.
Šioje ataskaitoje naudojami šie apibrėžimai:
Atsparumas – tai „sistemos pajėgumas priimti trikdžius ir keistis, išsaugant iš esmės tas pačias funkcijas, struktūrą,
tapatumą ir grįžtamąjĮ ryšį“. ŠĮ apibrėžimą suformulavo Atsparumo aljansas, tarpdisciplininis mokslinių tyrimų tinklas,
nagrinėjantis šią temą nuo 1999 m.
Pažeidžiamumas – tai asmens, grupės arba sistemos jautrumas sukrėtimo daromai žalai. Pažeidžiamumas yra sukrėtimų
ir įtampos masto bei dažnumo, sukrėtimų tikimybės ir gebėjimo reaguoti Į sukrėtimus, t. y. atsparumo, rezultatas.
Struktūrinis pažeidžiamumas – tai pažeidžiamumas veiksniams, kurie ilgalaikėje perspektyvoje nepriklauso nuo sistemos
pajėgumo reaguoti Į pokyčius ir sukrėtimus. Todėl struktūrinis pažeidžiamumas priklauso nuo sukrėtimų ir įtampos dydžio
ir dažnumo, taip pat nuo sukrėtimų tikimybės.
Atsparumas taip pat yra svarbus tvarumo komponentas. Siekiant laikui bėgant palaikyti žmonių gerovę, reikia mažinti socialinių,
ekonominių ir ekologinių sistemų patiriamą įtampą. Atsparumas reiškia gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių ir naujos įtampos.
Atsparumo reikšmė tvarumui esminė, nes sukrėtimai, trikdžiai ir kintančios sąlygos yra neišvengiamos ir dažnai nenuspėjamos,
tuo tarpu tvarumui būtinas poreikis mažinti jėgų spaudimą socialinėms ir ekonominėms sistemos, nes šios jėgos gali pakenkti
atsparumui.
2. KĄ REIŠKIA ATSPARUMU GRINDŽIAMAS POŽIŪRIS?
Atsparumu grindžiamas požiūrio reikšmė vystymosi diskurse yra daugiaaspektė (ir greičiausiai turi jam
rimtų padarinių). Jis įtakoja vystymosi darbotvarkės prioritetus, pagalbos politikos formavimą ir atitinkamą
analitinę sistemą. Priimant atsparumo perspektyvą pripažįstama, kad stacionarine mąstysena grindžiama
politika yra ribota. 4 Be to, taikant šĮ požiūrĮ gali rastis naujų tikslų ir kompromisų.
2.1 ILGALAIKĖS IR TRUMPALAIKĖS PERSPEKTYVOS KOMPROMISAI IR PAPILDOMUMAS
Galima dabartinės praktikos įtampa kyla iš poreikio greitai reaguoti Į nenumatytus kritinius atvejus, kurie gali kelti pavojų ilgalaikei
plėtrai. Pavyzdžiui, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų humanitarinės maisto intervencijos ir paslaugos gelbėja žmones
esant kraštutiniam pavojui, bet socialinėse ir ekonominėse sistemose, pernelyg priklausomose nuo pagalbos maistu, žemės ūkio
plėtra greičiausiai bus silpna 5 . Taip pat kyla pavojus, kad išorinių veikėjų valdomos atskiros struktūros apeis valstybės institucijas
ir silpnins konsolidaciją 6 . Tačiau trūkumų nereikia pervertinti. Skubios intervencijos automatiškai negriauna ilgalaikių
3
Holling (1973) apibrėžia atsparumo sąvoką kaip trikdžių mastą, kurĮ sistema gali priimti iš esmės nesikeisdama.
4
Folke 2006.
5
Alinovi ir Russo 2009.
6
Manor 2007.
72