SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

8 Skyrius
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi
blokas, bet pasirašomi dvišaliai susitarimai. Ne mažiausiai išsivysčiusios AKP šalys, kurios nenori pasirašyti EPS, Į ES rinką
gali patekti per mažiau palankią Bendrąją lengvatų sistemą 46 . EPS proceso tarpinės pasekmės 47 susilaukė karštų diskusijų
ekonomikos ir politikos literatūroje 48 .
Daugelyje tyrimų pabrėžiami neaiškūs susitarimų padariniai 49 . Kai kurios šalys veikiausiai nepajus reikšmingos EPS naudos,
nes AKP šalys gali įvykdyti daug susitarimuose išdėstytų liberalizavimo reikalavimų labai nepažeisdamos savo apsaugos
sistemų 50 .
Silpnumo ir institucijų stiprinimo aspektais svarbus klausimas yra susijęs su galimu EPS poveikiu Į pietus nuo Sacharos esančių
Afrikos šalių pajamomis iš tarifų. Atsižvelgiant Į prekybos mokesčių svarbą Afrikos šalių viešosioms pajamoms, dėl abipusio
prekybos liberalizavimo sumažėjus pajamoms iš tarifų, gali susilpnėti pajėgumas atlikti svarbiausias valstybės funkcijas.
Visiško ir neatidėliotino liberalizavimo vertinimai leidžia daryti prielaidą, kad nuostoliai gali būti reikšmingi 51 . Pavyzdžiui,
Vakarų Afrika tikriausiai patirs didžiausią poveikĮ – ECOWAS nuostoliai gali svyruoti nuo maždaug 30 % pajamų iš tarifų iki
89,5% 52 . Laipsniškesnis prekybos liberalizavimas tikriausiai sušvelnintų pajamų iš tarifų nuostolius, bet mažesnės naudos
iš prekybos atvirumo sąskaita.
Todėl tinkamai nereformavus mokesčių sistemų ir kompensavimo priemonių, EPS gali sukelti reikšmingų neigiamų padarinių
kai kurių Į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos šalių gebėjimui rinkti viešuosius išteklius. Tai juo labiau svarbu turint omenyje,
kad skurstančioms šalims sunku prekybos mokesčius pakeisti PVM mokesčiais 53 . Svarbiausias finansinio atsigavimo elementas
akivaizdžiai yra surinkimo gerinimas (ir šešėlinės ekonomikos mažinimas). Sumažėjusių pajamų poveikĮ galima suvaldyti,
jei prekyba liberalizuojama palaipsniui ir ją lydi viešųjų finansų reformos. Tačiau silpnose šalyse, pasižyminčiose mažu
pajėgumu ir ribota politine valia, gali būti sunku įgyvendinti tokias reformas trumpalaikėje arba vidutinėje perspektyvoje.
Todėl svarbu, kad būtų išorės šaltiniai, aiškiai įsipareigoję padėti šioms šalims ir palengvinti prisitaikymo procesą.
Dar svarbiau tai, kad EPS galėtų suteikti Afrikos šalims galimybių racionalizuoti savo regioninių integracijos susitarimų tinklą,
juos taip pat galima būtų panaudoti kaip išorinius įsipareigojimų mechanizmus silpnomis institucijomis pasižyminčioms
Afrikos šalims imtis reikiamų vidaus reformų, susisaistant su stipresniu ES instituciniu kontekstu. Tačiau buvo išreikšta
abejonių, ar EPS gali Afrikoje skatinti regioninę integraciją, o ypač ar EPS kuria blokus, ar juos paprasčiausiai atranda.
Didžiausia kliūtis yra susijusi su dideliais Į pietus nuo Sacharos esančių ir skirtingoms EPS grupėms priklausančių Afrikos
šalių skirtumais. Šalys skiriasi pagal savo eksporto struktūrą, klasifikaciją (mažiausiai ir nemažiausiai išsivysčiusios šalys),
regioninių liberalizavimo įsipareigojimų laipsnĮ ir jautrių produktų sąrašus 54 . Šalių skirtumai nebūtinai yra regioninės
integracijos kliūtis ir netgi gali padidinti ekonominę naudą, bet kartu dėl jų auga politikos koordinavimo ir politinių derybų
kaina. Pavyzdžiui, kilus sunkumų vienodinant regionų ir šalių prekybos taisykles, regionuose pervežamiems ES gaminiams
gali būti įvesta pasienio kontrolė ir kilmės taisyklės, siekiant užtikrinti, kad gaminio atskirtis vienoje šalyje nepakenktų jo
paklausai kitoje šalyje partnerėje 55 . Todėl svarbu visam regionui pateikti vienodus prieigos prie rinkos pasiūlymus ir iškirti
tuos pačius gaminius, kad būtų išsaugotos bendros rinkos galimybės.
46
Pirmoji Europos Sąjungos bendroji lengvatinių tarifų sistema buvo sukurta 1971 m. 2001 m. vasarĮ Vadovų Taryba priėmė vadinamąjĮ „Viskas, išskyrus ginklus“
reglamentą (EB) 416/2001. Neabipusis prekybos susitarimas „Viskas, išskyrus ginklus“ (VIG) suteikia 50-ties šalių, 34 iš kurių yra Afrikos Į pietus nuo Sacharos šalys
(tarp jų 22 silpnos šalys), kurios yra klasifikuotos kaip mažiausiai išsivysčiusios šalys (MIŠ), visoms prekėms, išskyrus ginklus ir šaudmenis, bemuitę prieigą prie
ES rinkos, taip pat 41 tarifo eilutę, susijusią su ryžiais ir cukrum, kuriems nustatytos neapmuitinamos kvotos iki visiško liberalizavimo 2009 m. rugsėjĮ (ryžiams)
ir 2009 m. spalĮ (cukrui). Šaltinis: http://ec.europa.eu/trade/issues/global/gsp/eba/index_en.htm.
47
EPS derybos prasidėjo 2002 m. rugsėjĮ ir pagal pradinĮ planą iki 2007 m. gruodžio 31 d. turėjo būti pasiektas jų suderinamumas su PPO taisyklėmis. Derybos
vyko lėtai, todėl galutinis terminas buvo atidėtas. Dėl to, siekdama pratęsti derybas dėl EPS, 2007 m. spalio 23 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą,
nuo 2008 m. sausio 1 d. suteikiantĮ ne MIŠ laikiną lengvatinę prieigą prie rinkos. Todėl 2007 m. pabaigoje ES ir keli AKP subregionai bei atskiros šalys pasirašė
tarpinius susitarimus, Į kuriuos buvo įtraukti įsipareigojimai liberalizuoti prekybą prekėmis, siekiant atitikti PPO taisykles. Šaltinis: http://www.acp-eu-trade.
org/index.php?loc=epa/background.php.
48
2007 m. pabaigoje 46 Afrikos šalys buvo tarpinių EPS narės. Tačiau tarpinius EPS parafavo tik 18 iš jų, tarp jų aštuonios silpnos šalys: Burundis, Kamerūnas,
Komorai, Dramblio Kaulo Krantas, Kenija, Ruanda, Uganda ir Zimbabvė (Bilal ir Stevens, 2009).
49
Žr. Sindzingre 2008; Delpeuch ir Harb 2007.
50
Stevens ir Kennan 2005; Delpeuch 2007.
51
Delpeuch ir Harb 2007.
52
Busse et al. 2004.
53
Baunsgaard ir Keen 2005.
54
Stekens et al. 2008.
55
Brenton et al. 2008.
118