SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi
Valstybių silpnumas Afrikoje Į pietus nuo Sacharos: kaina ir iššūkiai
1.1 langelis. Pagalbos veiksmingumas ir paskirstymas silpnoms valstybėms
Mark McGillivray, Vyriausiasis ekonomistas, Australijos tarptautinio vystymosi agentūra
(angl. Australian Agency for International Development (AusAID))
Jei nebūtų teikiama pagalba, ar ekonominis augimas silpnose šalyse būtų mažesnis, didesnis ar toks pat? Ar silpnoms
valstybėms, bendrai ir individualiai, yra teikiama nepakankama, per didelė ar tinkama pagalba, vertinant iš augimo
perspektyvos?
Literatūra apie pagalbos poveikĮ ekonomikos augimui per praėjusius 10 metų žymiai patobulėjo dėl geresnių duomenų,
tikslesnės pagrindinės teorijos ir griežtesnių empirinių metodų taikymo. 9 Negalima sakyti, kad literatūra neturi trūkumų,
nes jų dar nemažai išlieka. Be abejonės, svarbiausia silpnybė ta, kad jai nepavyko aiškiai ištirti augimą paveikiančių pagalbos
kanalų.
Literatūroje susiformavo tvirta išvada, kurios prieita beveik visuose neseniai atliktuose tyrimuose: didėjimo santykis tarp
pagalbos ir augimo sudaro apverstos „U“ raidės formos kreivę, kurioje aukštesni pagalbos lygiai tik iki tam tikro pagalbos
slenksčio lygmens yra susiję su didesne augimo sparta, o peržengus šĮ slenksčio lygį, gausesnė pagalba yra susijusi su
mažesniu augimu. Slenkstis buvo pavadintas „augimui veiksmingu“ pagalbos lygiu. Šiame lygyje pagalbos lemiamas
pajamų vienam gyventojui augimo poveikis yra didžiausias pagalbą gaunančiose šalyse.
Apverstos „U“ raidės santykio tarp pagalbos ir augimo atradimas turi ypatingos svarbos silpnoms valstybėms. Pagalbos
didinimo poveikio sumažėjimas peržengus augimui veiksmingą lygĮ aiškinamas tuo, kad pagalbą gaunančios šalys turi
priėmimo gebėjimų apribojimų. Manoma, kad apribojimai atsiranda dėl kelių priežasčių, iš kurių svarbiausia – žema politikos
ir institucijų veiksmingumo kokybė, pagrindinė silpnų valstybių savybė.
Remdamiesi šiais rezultatais, kai kurie tyrėjai iškėlė hipotezę ir kai kurie politikos formuotojai manė, kad pagalbos ir augimo
santykiai silpnose ir kitose (stipriose) valstybėse yra tokie, kaip pavaizduota 1 langelio paveiksle. Tikėtina, kad silpnose
valstybėse santykis tarp pagalbos ir augimo yra toks pat, kaip ir stipriose šalyse, bet yra žemesnis augimui veiksmingas
pagalbos lygis (a i
nf*
), kurĮ peržengus pagalbos didinimo poveikis augimui tampa neigiamas ir bendras pagalbos didinimo
poveikis augimui yra mažesnis visuose pagalbos lygiuose.
1.1 langelio paveikslas. Pagalbos didinimo poveikis augimui
g i
0
a i
f* a i
f** a i
nf* a i
nf** a i
Silpnos valstybės
Stiprios valstybės
Pastaba: ai reiškia tam tikrą pagalbos kiekĮ pagalbą gaunančiai šaliai i, gi reiškia i šalies tikrąjĮ BVP augimą vienam gyventojui, a i
nf
* yra
augimui veiksmingas pagalbos lygis stiprioms šalims, o a i
nf
** yra pagalbos lygis, po kurio pagalbos didinimo poveikis šių valstybių
augimui yra neigiamas..
McGillivray ir Feeny (2008) tiria pagalbos ir augimo duomenis 1977–2001 m., kad nustatytų, ar 1.1 langelio paveiksle
pateikiami santykiai gali būti pagrįsti empiriškai. Jie laiko valstybę silpna, jei ji priklauso dviem apatiniams CPIA balų
kvintiliams. Apatiniame kvintilyje esančiose šalyse, „labai silpnose valstybės“, kaip jas vadina McGillivray ir Feeny (2006),
oficiali parama vystymuisi per šĮ laikotarpĮ padidino tikrąjĮ BVP augimą vienam gyventojui 1,37 procento. Šią vertę galima
palyginti su 2,47 procento kitose silpnose valstybėse, kurios yra antrajame CPIA kvintilyje.
9
Šios literatūros apžvalgas galima rasti Morrissey (2001), Clemens et al. (2004) ir McGillivray et al. (2006).
13
DĖL
EUROPOS ATASKAITA
VYSTYMOSI