SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

More documents

Recommendations

Info

6 Skyrius 2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi 6.2 langelio paveikslas. Kinijos ekonominis bendradarbiavimas su silpnomis Afrikos šalimis ir PVK pagalba 1998–2007 m. 20 000 18 000 16 000 Kinija PVK Milijonai JAV dolerių 14 000 12 000 10 000 8 000 6 000 4 000 2 000 0 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 Šaltinis: ERD skaičiavimai, pagrįsti EBPO-PVK duomenų bazės, Kinijos nacionalinio statistikos biuro (įvairių leidimų) ir Kinijos statistikos kasmetinio leidinio duomenimis Pasak kai kurių stebėtojų, Kinija ketina pasipelnyti iš galimo vakarų šalių pasitraukimo iš Afrikos 35 , bet tai paaiškės tik po 2009 m. lapkritĮ vyksiančio ketvirtojo FOCAC viršūnių susitikimo. 2009 m. pradžioje Kinijos vadovai performulavo savo įsipareigojimus Afrikai, pranešdami apie milijardus naujiems projektams ir kitas paramos formas, įskaitant tolesnĮ skolos mažinimą 36 . Prieš prasidedant prezidento Hu Jintao kelionei Į kelias rytų Afrikos šalis 2009 m. vasarį, Kinijos valdžios atstovai pažadėjo, kad Kinija ir toliau teiks pagalbą Afrikai „nepriklausomai nuo finansų krizės padarinių“ ir kad planuoja padidinti Afrikai teikiamą užsienio pagalbą iki 200 % lyginant su 2006-aisiais teikta pagalba. 37 3.4 MAŽIAU PERLAIDŲ Į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos šalys, kur kiti privatūs srautai, kaip antai tiesioginės užsienio investicijos, yra menki arba jų apskritai nėra, gauna emigrantų perlaidas, kurios dažnai net viršija oficialią vystymosi paramą 38 . Daugelis migrantų (ir pabėgėlių) iš silpnų šalių, esančių Į pietus nuo Sacharos, keliasi netoli, nes jiems per brangu emigruoti Į dideles pajamas turinčias šalis (žr. 6.5 pav.) 39 6.5 paveikslas. Daugelis migrantų gyvena Afrikoje ■ mažiau nei 20 procentų ■ 20–40 procentų ■ 40–60 procentų ■ 60–80 procentų ■ daugiau nei 80 procentų Šaltinis: Autorių skaičiavimai, pagrįsti Ratha ir Shaw (2007) pateiktais Sasekso universiteto ir Pasaulio Banko duomenimis. 35 Žr. Cook ir Lam 2009. 36 Žr. Brown ir Chun 2009. 37 „Kinija ketina toliau teikti pagalbą ir investuoti Afrikoje nepriklausomai nuo finansinės krizės padarinių“, „China View“, 2009 m. birželio 2 d. 38 EBPO 2008. 39 Sander ir Maimbo 2005. 84
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi Skaudūs pasaulio finansų krizės padariniai silpnoms Afrikos valstybėms Šalių gaunamos emigrantų perlaidos svarbios ne tik dėl jų dydžio, bet ir dėl to, kad jos yra stabilios arba net kinta priešingai šalių gavėjų verslo ciklams ir taip sumažina mokėjimų balanso krizės tikimybę 40 . Taigi kaip perlaidos silpnoms Afrikos šalims keičiasi dabartinio nuosmukio kontekste? Prognozės skiriasi. Po pradinio optimizmo Ratha ir Mohapatra (2009) prognozuoja, kad emigrantų perlaidos Į Afriką Į pietus nuo Sacharos 2009 m. sumažės 7 % nuo 2008 m. oficialiai užregistruotų 20 milijardų JAV dolerių iki 18–19 milijardų JAV dolerių (Į šĮ skaičių nepatenka neoficialūs kanalai, kuriais paprastai naudojasi tarpregioniniai migrantai). TVF (2009b) tvirtina, kad migrantus siunčiančiose šalyse ekonominiam augumui sulėtėjus 1 procentiniu punktu išsiunčiamų perlaidų sumažėja iki 4 %. Calí ir Dell’Erba (2009) teigia, kad palyginus su Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regionu arba Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno regionu, Afrikoje Į pietus nuo Sacharos oficialūs srautai 2009 m. nuosaikiai sumažės 6–9 %, turint omenyje, kad perlaidų iš dideles pajamas gaunančių šalių dalis 2008 m. buvo gana žema 41 . Tačiau perlaidos oficialiais kanalais ir iš tradicinių migrantus priimančių šalių tėra viena šio reiškinio dalis. Ne mažiau svarbus perlaidų kanalas iš besivystančių Afrikos šalių Į silpnas šalis Į pietus nuo Sacharos yra tarpregioninė migracija. Norint detaliai įvertinti kiekvieną šalĮ atskirai, reikėtų prognozuoti perlaidų srautus ir migrantų paskirties šalių valiutų dvišalio santykio su doleriu raidą, nes tai – svarbiausias veiksnys, nuo kurio priklauso gaunamų emigrantų perlaidų vertė doleriais. Tačiau be tokių prognozių įvertinimas nebus pagrįstas. Sumažėjus perlaidų gali pakisti išlaidų sudėtis, jei perlaidos dažniau nei pajamos iš vidaus šaltinių investuojamos Į švietimą ir būstą. 42 Todėl Į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos šalys patirs didelĮ prekybos pajamų nuosmukĮ tiek dėl sumažėjusios tarptautinės paklausos, tiek dėl blogėjančių prekybos sąlygų. Be to, jos taip pat pajus emigrantų perlaidų mažėjimą, kylantĮ iš išsivysčiusių ir Į pietus nuo Sacharos esančių besivystančių Afrikos šalių, kurios yra pagrindinės emigrantų iš silpnų šalių judėjimo kryptys, taip pat kritusius TUI srautus. Prie šių neigiamų poveikių dar gali prisidėti mažėjantys pagalbos srautai iš PVK šalių, jei jos nesilaikys savo įsipareigojimų Afrikai, o patirtis rodo, kad, reaguodamos Į recesiją, jos linkusios apkarpyti teikiamos pagalbos biudžetus. 4. AR GALI SILPNOS VALSTYBĖS ĮVEIKTI KRIZĘ? Silpnos šalys nukentės dėl spartaus tarptautinės prekybos sulėtėjimo. Bet jos taip pat patirs žalos dėl blogėjančių prekybos sąlygų ir mažėjančių emigrantų perlaidų, nes išsivysčiusiose ir Į pietus nuo Sacharos esančiose besivystančiose Afrikos šalyse išaugs bedarbystė, sumažės TUI ir kapitalo investicijos, ir artimoje bei vidutinėje perspektyvoje greičiausiai sumažės pagalbos srautai. Norėdami suprasti, kaip jos gali įveikti recesiją arba kitus neigiamus sukrėtimus, siūlome taikyti bendrą atsparumo indeksą. Atsparumas – tai daugiaaspektė socialinės ir ekonominės sistemos savybė, kuri suprantama tik iš dalies, ir kurios matavimai yra prieštaringi. Remdamiesi Naudé (2009), čia sutelkiame dėmesĮ tik Į jo makroekonominĮ aspektą, susijusĮ su valstybės gebėjimu taikyti atitinkamą politiką reaguojant Į sukrėtimą, kaip antai 2009–2009 m. krizę. Taigi Į kitus atsparumo aspektus – namų ūkių ir bendruomenių lygmenyse – neatsižvelgiama. Jų svarbos nereikėtų nuvertinti, bet atsparumo ramstis vis dėlto yra valstybės institucijos. Turėdami omenyje šĮ perspėjimą, sudarome Į pietus nuo Sacharos esančių valstybių atsparumo indeksus, atsižvelgdami Į keturis atskirus aspektus 43 : • MakroekonominĮ valdymą, kurĮ atspindi mokėjimų balansas ir fiskaliniai balansai, taip pat valiutos atsargų lygmenys. • Gerą valdymą. • Rinkos efektyvumą, matuojamą „Doing Business in 2009“ ataskaitos rodikliais. • Socialinę sanglaudą, matuojamą taikant etnolingvistinio susiskaldymo indeksą ir politinio nestabilumo indeksą. Tada sujungiame šias keturias sudedamąsias atsparumo indekso dalis ir suskirstome Afrikos Į pietus nuo Sacharos šalis pagal jų gebėjimą įveikti išorės sukrėtimus Į tris pagrindines kategorijas: mažą, vidutinĮ ir didelĮ atsparumą. Silpnų šalių pogrupiui daugiausiai priskiriamas mažas atsparumas (žr. 6.1 lentelę). 40 Duomenis apie ciklams priešingus pervedimų pokyčius žr. Ratha (2006), pervedimų poveikio mokėjimų balanso krizėms aptarimą žr. Bugamelli ir Paternó (2006). 41 UPI (2009b) praneša, kad pirmąjĮ 2009 m. pusmetį, palyginus su pirmuoju 2008 m. pusmečiu, perlaidų Kenijoje (daugiausiai iš JAV) sumažėjo 12 %. 42 Maimbo ir Ratha 2005. 43 Daugiau informacijos apie indeksą pateikiama Naudé (2009) grindžiamajame dokumente 1B tome. 85 DĖL EUROPOS ATASKAITA VYSTYMOSI
Page 1:
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE NAUJAS
Page 4 and 5:
2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 6 and 7:
Pratarmė 2009 m. Europos ataskaita
Page 8 and 9:
Turinys 2009 m. Europos ataskaita d
Page 10 and 11:
Lentelės ir paveikslai 2009 m. Eur
Page 12 and 13:
Akronimai 2009 m. Europos ataskaita
Page 14 and 15:
Apžvalga 2009 m. Europos ataskaita
Page 16 and 17:
Page 18 and 19:
Page 20:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 95: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 147 and 148:
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
Page 155 and 156:
Page 157 and 158:
Page 159 and 160:
show all

SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?