SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

2 Skyrius
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi
kainų padidėjimo poveikio silpnoms šalims apskaičiavimai nėra parengti 18 , preliminarūs įrodymai leidžia teigti, kad šios šalys yra
tarp labiausiai paveiktų. Dauguma šalių, paskutiniajame Pasaulio apsirūpinimo maistu užtikrinimo būklės (angl. State of World Food
Security) leidinyje nustatytų kaip patiriančios blogėjančio apsirūpinimo maistu užtikrinimo pavojų dėl aukštų maisto kainų, yra
Į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos šalys (19 iš 26 Į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos šalių) 19 . 2009 m. liepos mėn. 18 iš 30 šalių,
patyrusių maisto krizę ir prašančių išorės paramos iš FAO, buvo Į pietus nuo Sacharos esančios silpnos Afrikos šalys 20 .
Kai kurių maisto produktų, kaip antai pieno, javų ir aliejaus kainos iš tikrųjų pakilo 21 , ir net kai jos pradėjo kristi, jos liko iš esmės
didesnės nei kada nors anksčiau. Ši tendencija sąlygojo didesnes importo sąskaitas, žymiai padidinusias einamosios sąskaitos
deficitą, ir paveikė net tokius kintamuosius kaip valiutos kursą, šalies banko rezervų padėtĮ ir išorės įsiskolinimo lygį 22 . Tačiau staigus
pagrindinių prekių kainų pakilimas, kuris kartu su apdirbamosios pramonės vieneto kainos smukimu pagerino prekybą maistu po
ilgo kritimo žemyn, kaip būdinga daugelio prekių kainoms, taip pat nulėmė didelius valiutos kurso svyravimus ir išaugusĮ netikrumą,
ribotas galimybes gamintojams gauti prieigą prie kreditų rinkų ir investuoti Į technologijas.
Maisto kainos pokyčiai skirtingai paveikia neturtingus miesto ir kaimo gyventojų namų ūkius, priklausomai nuo jų turimos prieigos
prie rinkų ir galimybių naudotis technologijomis ir kapitalu. Maisto kainų padidėjimas labiausiai paveikė žemės neturinčius ir moterų
tvarkomus kaimo namų ūkius. 50 % padidėjus kukurūzų kainai Malavyje, Zambijoje ir Ugandoje, negalinčių užtikrinti apsirūpinimo
maistu namų ūkių skaičius vidutiniškai padidėja maždaug 5 % 23 . Jei maisto kainos pakyla 50 %, 3,5 % padaugėja žemiau skurdo
ribos gyvenančių gyventojų 24 .
Be to, silpnos šalys atsiduria nepalankioje padėtyje ex ante aplinkybėmis. Bandydamos susidoroti su maisto kainų augimu, jos
susiduria su tokiomis kliūtimis, kaip antai dideliu skurdu, menkais gebėjimais išlyginti vartojimą namų ūkių lygmenyje dėl didelių
išlaidų maistui, jau esamu aukštu apsirūpinimo maistu neužtikrinimo lygiu, didele priklausomybe nuo maisto importo ir kai kuriais
makroekonominiais apribojimais taikant kainų stabilizavimo priemones (menkomis maisto atsargomis, užsienio atsargų stygiumi
ir nepalankiu spaudimu valiutos kursui).
1.3 KONCENTRUOTAS EKSPORTAS
Eksporto įvairinimo indeksas Į pietus nuo Sacharos esančioms silpnoms Afrikos šalims yra daugiau kaip perpus mažesnis nei stiprioms
šalims (žr. 2.3 lentelę), tokiu būdu atskleidžiamas aukštas jų eksporto koncentracijos laipsnis.
Išskyrus kelias išimtis, Į pietus nuo Sacharos esančios silpnos Afrikos šalys daugiausia eksportuoja pirminius produktus: pirminiai
produktai – ir kuras, ir ne kuras – 2006 m. vidutiniškai sudarė daugiau kaip 80 % jų eksporto. Vien kuras sudarė 26,2 % eksporto
pajamų, o kai kuriose šalyse, kaip antai Angoloje, Čade, Kongo Respublikoje, Nigerijoje ir Pusiaujo Gvinėjoje pajamos iš kuro sudarė
daugiau nei 90 %. Pagrindiniai maisto produktai, įtraukiami Į pagrindinių prekių krepšelį, sudaro nemažą visų eksporto pajamų
dalį, siekiančią vidutiniškai 27 %, o didžiausia dalis – virš 80 % – yra Bisau Gvinėjoje, Gambijoje ir San Tomėje ir Prinsipėje. Kitose
šalyse, kaip antai Gvinėjoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Siera Leonėje, mineraliniai produktai yra vyraujančios pirminės
eksportuojamos prekės. Eritrėja, Liberija ir Togas šiame paveiksle yra išimtis, nes šiose šalyse 2006 m. sukurtų apdirbamosios
pramonės produktų eksportas sudarė daugiau kaip pusę jų eksporto pajamų.
Paskirties rinkų koncentracija taip pat yra aukšta: 15 Į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos šalių uždirba daugiau kaip pusę savo
eksporto pajamų eksportuodamos Į vieną geografinĮ regioną. Kalbant tiksliau, devynios šalys gauna daugiau kaip 50 % savo pajamų
iš eksporto Į Europą. Trims šalims – būtent Džibučiui, Togui ir Zimbabvei – Afrikos vidaus prekyba yra pagrindinė ir sudaro daugiau
kaip 50 % viso eksporto (žr. 2.4 lentelę).
18
Daugumoje tyrimų pateikiamos atskirų šalių analizės ir regioninės ar pasaulinės maisto krizių ir maisto kainų sukrėtimų analizės (Wodon ir Zaman 2008; Aksoy
ir Isik-Dikmelik 2008 Ivanic ir Martin 2008; Dessus 2008).
19
FAO 2008a.
20
FAO 2009.
21
Atkreipkite dėmesį, kad pasaulinių kainų pasikeitimai ne visada visiškai ar simetriškai atspindimi vidaus rinkoje dėl eksporto apribojimų, mokesčių, didelių
transportavimo sąnaudų ir didelių rinkodaros maržų. Siekiant įvertinti poveikĮ vidaus kainoms, taip pat reikia atsižvelgti Į kainų įsitvirtinimo laikotarpį. Kai
kuriais atvejais būna tik trumpalaikis vidaus ir pasaulinių kainų skirtumas, bet dažniausiai pelno galimybės išsilaiko ilgą laiką ir sukelia didesnes neigiamas
pasekmes.
22
FAO 2008b.
23
Sarris ir Rapsomanikis, 2009.
24
Wodon ir Zaman, 2008.
38