Apžvalga 2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi 0.1 paveikslas. Į pietus nuo Sacharos esančių silpnų Afrikos šalių atsparumas ■ Stiprios ■ Silpnos, nėra duomenų ■ Didelis atsparumas ■ Vidutinis atsparumas ■ Menkas atsparumas 0.2 paveikslas. Į pietus nuo Sacharos esančių silpnų Afrikos šalių pažeidžiamumasica ■ Stiprios ■ Silpnos, nėra duomenų ■ Nedidelis pažeidžiamumas ■ Vidutinis pažeidžiamumas ■ Didelis pažeidžiamumas 6
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi Apžvalga 2. PRIORITETŲ NUSTATYMAS Pasiremdama turima patirtimi, mokydamasi iš klaidų, prisitaikydama prie sparčiai kintančių kontekstų, tačiau drauge gerbdama nacionalinĮ suverenitetą, ES nustatė savas prioritetines pagalbos teikimo sritis. „ERD 2009“ analizėse siūloma, kad ES ilgalaikĮ dalyvavimą Į pietus nuo Sacharos esančiose silpnose Afrikos šalyse siekiant padidinti atsparumą turėtų būti grindžiamas penkiais prioritetais: 1. Remti valstybės stiprinimą ir socialinę sanglaudą. Pagrindinis išorės dalyvavimo silpnose šalyse siekinys yra padėti vidiniams šalių stiprinimo procesams 9 . ES patvirtino šĮ esminĮ prioritetą „Europos konsensuse dėl vystymosi“ 10 , taigi jos dalyvavimas Į pietus nuo Sacharos esančių silpnų Afrikos šalių atžvilgiu turi būti sutelktas Į šĮ ilgalaikĮ tikslą. Taip dalyvauti sudėtinga, nes nėra išorinio (europinio) požiūrio Į šiuos procesus. Valstybės stiprinimo procesai Į pietus nuo Sacharos esančiose silpnose Afrikos šalyse neprimena XIX amžiaus Europos valstybių stiprinimo procesų. Socialinė sanglauda taip pat nebus vienoda dėl per šimtmečius susiklosčiusių etninių ir religinių skirtumų. Įgyvendinant išorės dalyvavimą silpnose šalyse esminis vaidmuo tenka vietos konteksto išmanymui. Būtina nustatyti veikėjus, kurie galėtų valdyti pokyčius ir, galbūt skirtingais būdais, padėtų šalims įveikti silpnumą. Taip pat reikia didinti „kaitos veikėjų“ galias, ypač skatinti moterų dalyvavimą valstybės stiprinime. Tačiau taip pat svarbu silpninti galimus „veto veikėjus“ ir drauge palaikyti lyderius, kai jie stengiasi sudaryti naujas socialines sutartis bei sukurti pasitikėjimą tarp valstybės ir piliečių, tarp įvairių grupuočių ir etninių grupių. Kai tam tikros grupės patiria diskriminaciją ir neturi politinio atstovavimo galimybių, konfliktų tikimybė yra didesnė, o įveikti silpnumą būna sunkiau. 2. Įveikti takoskyrą tarp trumpalaikių poreikių ir ilgalaikio atsparumo. Norėdama silpnose šalyse sutelkti dėmesĮ ne Į skubių trumpalaikių poreikių tenkinimą, bet Į ilgesnės trukmės perspektyvas, ES galėtų įdiegti draudimo mechanizmus, kurie apsaugotų silpnas šalis nuo eksporto pajamų nestabilumo. Gaudamos (labiau) stabilias pajamas, silpnos šalys galėtų padidinti savo ilgalaikius lyginamuosius privalumus. 3. Didinti žmogiškąjĮ ir socialinĮ kapitalą. Siekiant tvaraus augimo bei vystymosi ir didinant sugebėjimą, geriausia priemonė yra investuoti Į silpnų šalių piliečių švietimą, stengiantis mažinti atotrūkĮ tarp lyčių ir kurti socialinĮ kapitalą. Silpnos ir konfliktų paveiktos šalys kenčia dėl viešojo švietimo sutrikimų, nes mažėja ateinančių mokytis procentas ir didėja suaugusiųjų neraštingumas. Sprendžiant lyčių nelygybės problemas ir skatinant vietinių žinių bei naujovių diegimą reikia užtikrinti, kad būtų atitinkamai finansuojamas ne vien pagrindinis, bet ir aukštasis išsilavinimas. Taip pat būtų labai svarbu teikti pagalbą jaunimui, ypač konfl i k t u s patyrusiose silpnose šalyse, taip mažinant neteisėtos veiklos, pavyzdžiui, prekybos neteisėtomis prekėmis arba kontrabandos patrauklumą. 4. Palaikyti geresnĮ regioninĮ valdymą, įskaitant regioninės integracijos procesus. Regioniniai prekybos susitarimai leidžia Afrikos šalims sukurti nemažą masto ekonomiką didesnėse regioninėse rinkose, stiprinti vidaus konkurencingumą, didinti investicijų grąžą, o po to pritraukti TUI, kurios savu ruožtu skatina technologijų perkėlimą ir augimą. Jie taip pat suteiktų šioms ekonomikoms galimybę suvienyti išteklius ir drauge aprūpinti nemažai infrastruktūros projektų, pasinaudojant masinės gamybos teikiamais privalumais bei įvairias šalis apimančiais regioniniais tokių investicijų padariniais. Tuo tarpu mažosios Afrikos šalys ekonominės politikos klausimais galėtų veiksmingiau derėtis su kitais prekybos blokais arba stambiais privačiais partneriais. Instituciniu požiūriu regioniniai susitarimai taip pat galėtų sudaryti sąlygas įsipareigojimų dėl politikos formavimo ir reformų mechanizmams. Jie taip pat padėtų kurti įsipareigojimų schemas, ypač tinkamas valstybėms, menkai pajėgiančios vykdyti vidaus įsipareigojimus. Šiuo atžvilgiu susitarimus dėl regioninės integracijos galima būtų panaudoti kaip priemones institucijoms stiprinti. Prisijungimas prie griežtas „klubo taisykles“ turinčių prekybos blokų padėtų įtvirtinti demokratines reformas ir sustiprinti patikimumą šalyse narėse. 5. Skatinti regiono saugumą ir vystymąsi. Saugumo ir vystymosi veiksmams reikia daugiaaspektės strategijos. Prireiks ilgalaikių pastangų Europos Sąjungos politinei kultūrai pakeisti, kad nuo neutralesnio ir Į save nukreipto požiūrio būtų pereita prie dalyvavimo pasaulio valdyme. Todėl nepaprastai svarbu sujungti Europos Sąjungos pasaulines pareigas ir ES piliečių vidaus gerovę. ES politikos formuotojai turėtų suvokti, jog ES veiksmai bet kurioje srityje, pradedant žemės ūkiu bei žuvininkyste ir baigiant prekyba arba tyrimais bei vystymusi, gali turėti rimtų pasekmių saugumui, o saugumo iniciatyvos, priešingai, gali paveikti vystymąsi bei prekybą. ES turėtų atsisakyti savo linijinio, socialine inžinerija pagrįsto požiūrio, kur labiausiai atsižvelgiama Į prieinamas priemones, ir skirti pagrindinĮ dėmesĮ pačia problemai, taip pat taikyti lankstesnĮ strateginĮ požiūrį, pripažįstantį, jog daugelis donorų siekinių bei strategijų turi konkurencinĮ ir politinĮ pobūdį. Kadangi vis dažniau naudojamasi pilietinių ir karinių krizių valdymo priemonėmis, atsiranda galimybė ne tik skatinti jungtinĮ (karinių, pilietinių ir pagalbos bei vystymo priemonių) planavimą, bet ir labiau strategiškai mąstyti. Taip pat atsiranda galimybė įvertinti ES darbo grupių pasirengimą rizikai, dažnai ypač reikšmingą silpnumo situacijose. Šių slegiančių saugumo problemų nepaisymas dažnai duoda priešingus rezultatus, todėl daug galima pasiekti ne vadovaujantis išankstiniu planu, bet rimtai įvertinus gyventojų saugumo poreikius ir žengus pirmuosius žingsnius tikros vietinės nuosavybės link, drauge sprendžiant kaip įveikti smurtą, kylantĮ lyties pagrindu. 9 Žr. OECD/DAC 2007. 10 Žr. „<strong>European</strong> Parliament Council <strong>Commission</strong> 2006“. 7 DĖL EUROPOS ATASKAITA VYSTYMOSI
Change language