SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi<br />
Išvados – prioritetai ir rekomendacijos<br />
2.1 LANKSTAUS ILGALAIKIO POŽIŪRIO POREIKIS<br />
Siekdama reaguoti Į skirtingus Į pietus nuo Sacharos esančių silpnų Afrikos šalių veiklos rezultatus ir savybes, ES turi taikyti lankstų<br />
požiūrĮ ir naujas pagalbos valdymo bei vystomosios paramos formas ir gerinti savo veiklos veiksmingumą (žr. 9.5 langelį).<br />
9.5 langelis. Pagalbos valdymo peržiūra<br />
Ramon Marimon, Europos universitetinis institutas<br />
Bet kokios finansavimo politikos veiksmingumas priklauso nuo jos įgyvendinimo. Tai ypač svarbu pagalbos silpnoms šalims<br />
atveju. Ši problema pripažinta jau seniai – ji buvo dėmesio centre 2005 m. Paryžiaus deklaracijoje dėl pagalbos veiksmingumo<br />
ir vėliau patvirtintoje 2008 m. Akros veiksmų darbotvarkėje.<br />
Norint veiksmingai valdyti pagalbos politiką, visų pirma reikia nustatyti veikėjus (donorus, donorų vyriausybes, gavėjus,<br />
šalių gavėjų vyriausybes) ir jų ryšius, apibrėžiant, kas atsakingas už bendrų bei konkrečių tikslų apibrėžimą bei atitinkamas<br />
programas ir kas jas įgyvendins. Ypač svarbu nustatyti pagalbos agentūrų vaidmenĮ ir jų savarankiškumą kitų veikėjų<br />
atžvilgiu.<br />
Situacijose, kai nekyla klausimų dėl tinkamumo ir nėra ypatingų stebėsenos poreikių, paprasčiausias pagalbos valdymo<br />
būdas yra biudžeto rėmimas 25 . Tokiose idealiose situacijose pagalbos agentūrų beveik nereikia, nes vyriausybės gavėjos<br />
(šiuo atveju atitinkančios gavėjus) tiesiogiai vykdo tinkamą politiką. Donorai gali iškelti bendrus tikslus, bet konkrečius<br />
(ir neretai bendrus) tikslus nustato vyriausybės gavėjos. Tačiau tokia idealizuota paramos biudžetui forma galima tik tuo<br />
atveju, kai šalių gavėjų valstybės institucijos atstovauja gavėjų interesus, yra gerai išsivysčiusios ir įsipareigojusios taikyti<br />
gerą politiką. Silpnose šalyse taip nėra. Įsipareigojimo sunkumų kyla net ir santykinai gerai valdomose besivystančiose<br />
šalyse: kasmet peržiūrimas biudžetas reiškia, kad staiga iškilus svarbesniems poreikiams, papildomos išlaidos vystymosi<br />
politikai apkarpomos. Pastaroji finansų krizė pateikė daugybę tokių netvirtų įsipareigojimų pavyzdžių, bet šios problemos<br />
galima išvengti perleidžiant pagalbos politiką ir pavedant daugiamečius biudžetus pagalbos agentūroms.<br />
Tačiau įsipareigojimams kenkia ne tik papildomo finansavimo problemos, bet ir dėl papildomo finansavimo politikos<br />
pokyčių sumažėjęs pasitikėjimas, arba dėl įtakingų grupių manipuliavimo išaugęs pagalbos politikos pažeidžiamumas.<br />
Nepriklausomos agentūros, kurios galėtų siekti ilgalaikių tikslų, nepaisydamos politikos pokyčių ir vietos trikdžių, reikalingos<br />
visų pirma siekiant sušvelninti įsipareigojimų problemas. Antroji priežastis yra ta, kad kai reikia atidžiai stebėti vyriausybėms<br />
arba nevyriausybinėms organizacijoms skiriamą biudžetinę pagalbą, arba kai ji nėra veiksmingas pagalbos mechanizmas<br />
ir reikia diegti pagalbos programas, pagalbos politika tampa labai sudėtinga užduotimi, reikalaujančia tinkamų gebėjimų,<br />
specializacijos, vietos žinių ir profesionalumo.<br />
Donorų ir vyriausybių gavėjų agentūros negali išvengti įsipareigojimų sunkumų ir neturi tam reikiamų pajėgumų. Būdamos<br />
priklausomos nuo savo vyriausybių, jos negali atsiriboti nuo politikos ir biudžeto pokyčių. Donorų agentūros yra toli nuo<br />
šalių gavėjų ir joms trūksta tinkamų paskatų, vietos žinių bei pasitikėjimo, kad galėtų veiksmingai ir nuosekliai stebėti ir<br />
įgyvendinti pagalbos programas. Tuo tarpu vyriausybių gavėjų agentūros yra per arti gavėjų, todėl įtakingos vietos grupės<br />
gali jas priversti nukreipti pagalbą ne tokiems veiksmingiems tikslams, arba joms gali trūkti tinkamų paskatų stebėti pagalbos<br />
paskirstymą per paramą biudžetui arba pagalbos programas. Jos gali turėti vietos žinių, bet joms gali trūkti gebėjimų<br />
mokytis iš kitų arba kurti reputaciją bei pasitikėjimą, kurie būtini siekiant pritraukti išorės lėšas.<br />
Pagal Paryžiaus ir Akros „atsakomybės“ ir „derinimo“ principus 26 , taip pat reikia peržiūrėti pagalbos valdymą. Donorai (ir<br />
besivystančių šalių vyriausybės) turėtų apibrėžti bendrus tikslus ir įsipareigoti vykdyti labiau ilgalaikę plėtros politiką. Tokių<br />
įsipareigojimų lengviau laikytis perleidžiant programų įgyvendinimą pagalbos teikimo paslaugų agentūroms ir pervedant<br />
joms lėšas. Tiesa, lieka klausimas, ar toks atviras ir konkurencingesnis būdas nesustiprins susiskaldymo 27 . Didelis donorų<br />
ir gavėjų skaičius gali būti privalumas. Susiskaldymo problema kyla iš to, kad yra per daug agentūrų, kurių kiekviena turi<br />
nusistovėjusius ryšius ir (arba) ribotas galimybes stebėti arba valdyti sudėtingas pagalbos programas ir t. t. Kaip ir kitose<br />
konkurencinėse paslaugų srityse, teikiant pagalbos paslaugas yra masinės gamybos teikiamų privalumų, ir agentūros,<br />
teikiančios profesionalias pagalbos paslaugas, turėtų surasti sau tinkamą apimtĮ ir specializaciją, vengdamos neveiksmingo<br />
susiskaldymo 97 .<br />
25<br />
Dėl tinkamumo sąlygų ir susijusių stebėsenos klausimų žr. EuropAid bendradarbiavimo biuras (2009)<br />
26<br />
Paryžiaus deklaracijoje ir Akros darbotvarkėje pabrėžiama „atsakomybės“ (besivystančios šalys privalo suformuluoti savo skurdo mažinimo strategijas, tobulinti<br />
savo institucijas ir kovoti su korupcija) ir „derinimo“ svarba (šalys donorės turėtų prisiderinti prie šių tikslų ir panaudoti vietos sistemas).<br />
27<br />
W. Easterly ir T. Pfutze (2008) 31-os dvišalės agentūros ir 17-os daugiašalių agentūrų tyrimas parodė, jog „tikimybė, kad iš visos teikiamos tarptautinės pagalbos<br />
atsitiktinai paimti du doleriai bus to pačio donoro skirti tos pačios šalies tam pačiam sektoriui, yra 1 iš 2658“.<br />
131<br />
DĖL<br />
EUROPOS ATASKAITA<br />
VYSTYMOSI
Change language