SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

More documents

Recommendations

Info

7 Skyrius 2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi Tarptautinės bendruomenės nesugebėjimas Pietų Sudane ir Trijose Teritorijose greitai pademonstruoti apčiuopiamą taikos naudą neigiamai paveikė taikos stiprinimo procesą. 37 Paslaugų teikimas vilkinamas arba jos visai neteikiamos, taip pat kai kuriose vietovėse auga nesaugumas, todėl parvykėliai buriasi jau perpildytuose miestuose ir gyvenvietėse arba atideda grįžimą. Dėl to silpnėja tiek priimančių bendruomenių, tiek parvykėlių pasitikėjimas Pietų Sudano vyriausybės pajėgumu teikti paslaugas ir kitus taikos privalumus. Pietų Sudano situacijos sudėtingumas tarptautinei bendruomenei meta iššūkius, kuriuos įveikti nelengva. EBPO-PVK principai yra geras atspirties taškas, bet jie gali būti prieštaringi. Kartais gali tekti priimti didelius kompromisus, pavyzdžiui, tarp valstybės stiprinimo bei donorų veiksmų derinimo tikslų ir sparčios svarbiausių paslaugų plėtros, siekiant parodyti taikos naudą. 38 Tačiau silpnos valstybės analizė naudinga tik tuo atveju, jei silpnumo priežastys gerai išanalizuojamos, suprantamos ir suskirstomos pagal vietoves ir grupes. Pavyzdžiui, Pietų Sudano Trijose Teritorijose silpnumo priežastys ir jo įveikimo priemonės labai skiriasi nuo Nilo aukštupio vietovių. Labai dažnai tarptautinius veiksmus neigiamai veikia klaidingas manymas, kad perėjimas nuo karo prie taikos yra tiesinis. Realybėje, pasirašius taikos susitarimą, žmonės beveik nepajunta jokio poveikio. Perėjimas nuo karo prie taikos yra ne techninis veiksmas, o sudėtingas politinis procesas, kurio metu reikia derinti ir įgyvendinti skirtingus principus, prioritetus ir požiūrius. 39 Tai apima sudėtingą ir įmantrią valdžios santykių, pažeidžiamumo bei konfliktų priežasčių ir atsparumo rodiklių analizę. Ypač dinamiškomis pokonfliktinėmis aplinkybėmis pereinamojo laikotarpio politinę ekonomiką reikia nuolat peržiūrėti ir derinti prie esamų konkrečių sąlygų. Taip pat reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant nustatyti nacionalinius pokyčių bei reformų šalininkus ir rasti būdus, kaip juos paremti. Nacionalinių veikėjų vaidmuo yra esminis, nes pokyčiai gali vykti tik iš vidaus: tarptautiniai veiksmai gali padėti stiprinti stabilumą, bet negali būti jo varikliu. 4.1 ATSTATYMO PO KONFLIKTO GALIMYBĖS Pokonfliktinės aplinkybės yra ne tik reikšmingas iššūkis nacionaliniams vadovams ir tarptautinei pagalbai, bet ir gali suteikti daug galimybių pašalinti įsišaknijusius atskirties, nuoskaudos ir nelygybės šaltinius. Pavyzdžiui, lyčių aspekto integravimas pokonfliktiniu pereinamuoju laikotarpiu gali būti labai reikšmingas, siekiant lygių moterų ir vyrų teisių ir kovojant su diskriminacija lyties pagrindu. Nuosekliai integruojant vietinės atsakomybės kriterijų ir Į lyčių lygybę orientuotą atstatymą po konflikto, galima sulaukti daugiau sėkmės nei įgyvendinant lyties atžvilgiu neutralias „iš viršaus Į apačią“ nukreiptas programas (žr. 7.5 langelį). 7.5 langelis. Vietinių bendruomenių pamokos: buvusių kovotojų moterų rėmimo programos Stiprinant visuomenės atsparumą, reikia Į reformas ir visuomeninius sprendimų priėmimo mechanizmus įtraukti vietines bendruomenes. Vietos gyventojai turi svarbių išgyvenimo strategijų, kurias remiant, galima kurti naujas, atsparesnes institucijas. Kartais pagalbos agentūrų darbuotojai nemoka vietos kalbų ir nesupranta vietos aplinkybių, todėl nesugeba perprasti paprotinių įstatymų, tradicinių sistemų bei vietos žinių, ir dėl to vykdo netinkamą pagalbos politiką. Kalbos, bendravimo ir žinių kliūtys trukdo nuskurdusioms arba mažumų grupėms dalyvauti priimant politinius sprendimus, ir dėl to žmonės praranda galimybes dalyvauti atkuriant jų institucijas politiniu ir ekonominiu aspektais. Šios problemos buvo iškeltos ir diskusijose apie netinkamą pagalbos politiką, kurias inicijavo didelis pasaulinis socialinis judėjimas – Pasaulio socialinis forumas, apimantis ir žodinĮ Afrikos socialinĮ forumą bei vienijantis daug pilietinės visuomenės judėjimų. Vietinės atsakomybės indėlis Į plėtros programų kūrimą ir diegimą silpnose šalyse akivaizdus lyginant žlugusias ir pavykusias Liberijos buvusių kovotojų moterų reintegracijos tarptautines programas pokonfliktiniu pereinamuoju laikotarpiu. 37 Haslie ir Borchgrevink 2007. 38 Haslie ir Borchgrevink 2007. 39 Elhawary, asmeninis pranešimas 100
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi Valstybės stiprinimas ir socialinė sanglauda Liberijoje iki 2004 m. iš bendro 103 000 buvusių kovotojų skaičiaus buvo nuginkluotos ir demobilizuotos maždaug 22 000 moterų ir 2740 mergaičių (Campbell-Nelson 2008). Buvo sumanyta Į nusiginklavimo politiką ir procedūras integruoti lyčių aspektą, bet tai nebuvo įvykdyta. Moterų organizacijos pastebėjo, kad moterys buvo išsiųstos namo tinkamai neįvertinus jų reprodukcinės sveikatos ir lytinės bei psichologinės būklės. Jų reintegracija Į šeimas ir bendruomenes buvo labai sunki, nes jos kentėjo dėl dvigubos patirto seksualinio išnaudojimo ir narystės karinėse pajėgose gėdos. Bendradarbiaujant su vietos moterų organizacijomis ir tarptautiniais partneriais, buvo sugalvotas naujoviškas sprendimas: buvusios kovotojos moterys buvo pakviestos tarnauti policijos pajėgose. 2005 m. mokymus užbaigė pirmoji naujosios Liberijos nacionalinės policijos (LNP) grupė, o 2009 m. moterų skaičius LNP siekė 12,6 %. LNP įkūrė Moterų ir vaikų apsaugos skyrių, kuris bendradarbiauja su vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, ir kurĮ remia Lytinės prievartos sąveikioji laikinoji darbo grupė, koordinuojanti Jungtinių Tautų ir kitų donorų darbą. Moterų taikos kareivinių projektas, kurĮ inicijavo Taikos stiprinime dalyvaujančių moterų tinklas (WIPNET) taip pat remia bendruomenių moteris, taikos kareivinėse ieškančias prieglobsčio ir pagalbos išžaginimo, žemės nuosavybės, religinių skirtumų ir gentinės santvarkos klausimais (UNIFEM 2007). Silpnose valstybėse moterų santykis su valstybe iš esmės kitoks nei vyrų. Jis dažnai perduodamas per šeimos, bendruomenės, religines ar papročių institucijas. Moterų atveju oficialios ir realios pilietybės skirtumas yra žymiai didesnis, jos taip pat susiduria su didesnėmis ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis kliūtimis, naudodamosi pilietinėmis teisėmis ir dalyvaudamos priimant sprendimus. Be to, daugelyje silpnų valstybių labiausiai moterims rūpimi vidaus ir asmeniniai klausimai (kaip antai, šeimos įstatymai, paveldėjimas, prieiga prie žemės ir saugumas) perleidžiami paprotinėms institucijoms arba nevalstybiniams veikėjams, todėl moterys negali reikalauti iš valstybės atskaitomybės dėl teisių šiose srityse. Visi šie veiksniai reiškia, kad siekdamos savo teisių, dalyvaudamos valdymo procesuose ir reikalaudamos iš valstybės atskaitomybės, t. y. naudodamosi visomis piliečių teisėmis, moterys susiduria su specifinėmis kliūtimis, ir kad valstybės atstatymo bei reformavimo priemonės joms darys kitokĮ poveikį. Lyčių vaidmenys ir santykiai gali nulemti valstybės stiprinimo galimybes ir kliūtis. Ginkluotų konfliktų metu jie reikšmingai kinta, ir, po konflikto reformuojant politines institucijas, galima padidinti moterų nuomonės svorĮ ir įtaką politikoje, ypač taikant naują pagalbos veiksnumo architektūrą. Silpnose ir konfliktus išgyvenusiose valstybėse vykdant intensyvius valstybių stiprinimo procesus, galima numatyti valdžios santykių, valstybinių struktūrų bei institucijų, taip pat valstybės ir piliečių santykių pokyčius (žr. 7.6 langelį). Įveikiant silpnumą, tarptautinei bendruomenei atsiveria didelės galimybės remti nacionalinių veikėjų pastangas kurti atskaitingesnę valstybę. Todėl atsiranda galimybė silpnų valstybių stiprinimo procese remti moterų pilietiškumą ir taip kurti pajėgias, atskaitingas bei jautrias valstybes ir užtikrinti, kad ilgalaikiai priespaudos modeliai nebūtų atkurti. 7.6 langelis. Pokonfliktiniai pereinamieji laikotarpiai – galimybė suteikti moterims daugiau teisių? Stulbinančiai didelė – net 56 % – moterų dalis Ruandos parlamento žemesniuosiuose rūmuose 2009 m. gali būti interpretuojama platesniame dviejų tendencijų kontekste: kvotų taikymo ir galimybės spręsti lyčių nelygybės klausimus pokonfliktinėje situacijoje. Per pastaruosius 40 metų moterų skaičius Afrikos Į pietus nuo Sacharos parlamentuose augo greičiau nei kituose regionuose, daugiausiai dėl kvotų sistemos taikymo. Tarpparlamentinės sąjungos (IPU) duomenimis, „IPU sudarytame reitinge tarp 30 šalių, nacionaliniame parlamente turinčių daugiausiai moterų, konfliktus išgyvenusių šalių skaičius yra gana didelis“. Šios šalys veiksmingai taikė kvotų sistemą ir rezervavo vietas, siekdamos „užtikrinti moterų dalyvavimą naujai sukurtose institucijose 40 “. 40 Powley 2003, 5 p. 101 DĖL EUROPOS ATASKAITA VYSTYMOSI
Page 1:
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE NAUJAS
Page 4 and 5:
2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 6 and 7:
Pratarmė 2009 m. Europos ataskaita
Page 8 and 9:
Turinys 2009 m. Europos ataskaita d
Page 10 and 11:
Lentelės ir paveikslai 2009 m. Eur
Page 12 and 13:
Akronimai 2009 m. Europos ataskaita
Page 14 and 15:
Apžvalga 2009 m. Europos ataskaita
Page 16 and 17:
Page 18 and 19:
Page 20:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 111: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
show all

SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?