SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi<br />
Skaudūs pasaulio finansų krizės padariniai silpnoms Afrikos valstybėms<br />
Šalių gaunamos emigrantų perlaidos svarbios ne tik dėl jų dydžio, bet ir dėl to, kad jos yra stabilios arba net kinta priešingai šalių<br />
gavėjų verslo ciklams ir taip sumažina mokėjimų balanso krizės tikimybę 40 . Taigi kaip perlaidos silpnoms Afrikos šalims keičiasi<br />
dabartinio nuosmukio kontekste?<br />
Prognozės skiriasi. Po pradinio optimizmo Ratha ir Mohapatra (2009) prognozuoja, kad emigrantų perlaidos Į Afriką Į pietus<br />
nuo Sacharos 2009 m. sumažės 7 % nuo 2008 m. oficialiai užregistruotų 20 milijardų JAV dolerių iki 18–19 milijardų JAV dolerių<br />
(Į šĮ skaičių nepatenka neoficialūs kanalai, kuriais paprastai naudojasi tarpregioniniai migrantai). TVF (2009b) tvirtina, kad migrantus<br />
siunčiančiose šalyse ekonominiam augumui sulėtėjus 1 procentiniu punktu išsiunčiamų perlaidų sumažėja iki 4 %. Calí ir Dell’Erba<br />
(2009) teigia, kad palyginus su Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regionu arba Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno regionu, Afrikoje<br />
Į pietus nuo Sacharos oficialūs srautai 2009 m. nuosaikiai sumažės 6–9 %, turint omenyje, kad perlaidų iš dideles pajamas gaunančių<br />
šalių dalis 2008 m. buvo gana žema 41 .<br />
Tačiau perlaidos oficialiais kanalais ir iš tradicinių migrantus priimančių šalių tėra viena šio reiškinio dalis. Ne mažiau svarbus<br />
perlaidų kanalas iš besivystančių Afrikos šalių Į silpnas šalis Į pietus nuo Sacharos yra tarpregioninė migracija. Norint detaliai<br />
įvertinti kiekvieną šalĮ atskirai, reikėtų prognozuoti perlaidų srautus ir migrantų paskirties šalių valiutų dvišalio santykio su doleriu<br />
raidą, nes tai – svarbiausias veiksnys, nuo kurio priklauso gaunamų emigrantų perlaidų vertė doleriais. Tačiau be tokių prognozių<br />
įvertinimas nebus pagrįstas.<br />
Sumažėjus perlaidų gali pakisti išlaidų sudėtis, jei perlaidos dažniau nei pajamos iš vidaus šaltinių investuojamos Į švietimą ir<br />
būstą. 42<br />
Todėl Į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos šalys patirs didelĮ prekybos pajamų nuosmukĮ tiek dėl sumažėjusios tarptautinės<br />
paklausos, tiek dėl blogėjančių prekybos sąlygų. Be to, jos taip pat pajus emigrantų perlaidų mažėjimą, kylantĮ iš išsivysčiusių ir<br />
Į pietus nuo Sacharos esančių besivystančių Afrikos šalių, kurios yra pagrindinės emigrantų iš silpnų šalių judėjimo kryptys, taip<br />
pat kritusius TUI srautus. Prie šių neigiamų poveikių dar gali prisidėti mažėjantys pagalbos srautai iš PVK šalių, jei jos nesilaikys savo<br />
įsipareigojimų Afrikai, o patirtis rodo, kad, reaguodamos Į recesiją, jos linkusios apkarpyti teikiamos pagalbos biudžetus.<br />
4. AR GALI SILPNOS VALSTYBĖS ĮVEIKTI KRIZĘ?<br />
Silpnos šalys nukentės dėl spartaus tarptautinės prekybos sulėtėjimo. Bet jos taip pat patirs žalos dėl<br />
blogėjančių prekybos sąlygų ir mažėjančių emigrantų perlaidų, nes išsivysčiusiose ir Į pietus nuo Sacharos<br />
esančiose besivystančiose Afrikos šalyse išaugs bedarbystė, sumažės TUI ir kapitalo investicijos, ir artimoje<br />
bei vidutinėje perspektyvoje greičiausiai sumažės pagalbos srautai. Norėdami suprasti, kaip jos gali įveikti<br />
recesiją arba kitus neigiamus sukrėtimus, siūlome taikyti bendrą atsparumo indeksą.<br />
Atsparumas – tai daugiaaspektė socialinės ir ekonominės sistemos savybė, kuri suprantama tik iš dalies, ir kurios matavimai yra<br />
prieštaringi. Remdamiesi Naudé (2009), čia sutelkiame dėmesĮ tik Į jo makroekonominĮ aspektą, susijusĮ su valstybės gebėjimu<br />
taikyti atitinkamą politiką reaguojant Į sukrėtimą, kaip antai 2009–2009 m. krizę. Taigi Į kitus atsparumo aspektus – namų ūkių<br />
ir bendruomenių lygmenyse – neatsižvelgiama. Jų svarbos nereikėtų nuvertinti, bet atsparumo ramstis vis dėlto yra valstybės<br />
institucijos. Turėdami omenyje šĮ perspėjimą, sudarome Į pietus nuo Sacharos esančių valstybių atsparumo indeksus, atsižvelgdami<br />
Į keturis atskirus aspektus 43 :<br />
• MakroekonominĮ valdymą, kurĮ atspindi mokėjimų balansas ir fiskaliniai balansai, taip pat valiutos atsargų lygmenys.<br />
• Gerą valdymą.<br />
• Rinkos efektyvumą, matuojamą „Doing Business in 2009“ ataskaitos rodikliais.<br />
• Socialinę sanglaudą, matuojamą taikant etnolingvistinio susiskaldymo indeksą ir politinio nestabilumo indeksą.<br />
Tada sujungiame šias keturias sudedamąsias atsparumo indekso dalis ir suskirstome Afrikos Į pietus nuo Sacharos šalis pagal jų<br />
gebėjimą įveikti išorės sukrėtimus Į tris pagrindines kategorijas: mažą, vidutinĮ ir didelĮ atsparumą. Silpnų šalių pogrupiui daugiausiai<br />
priskiriamas mažas atsparumas (žr. 6.1 lentelę).<br />
40<br />
Duomenis apie ciklams priešingus pervedimų pokyčius žr. Ratha (2006), pervedimų poveikio mokėjimų balanso krizėms aptarimą žr. Bugamelli ir Paternó<br />
(2006).<br />
41<br />
UPI (2009b) praneša, kad pirmąjĮ 2009 m. pusmetį, palyginus su pirmuoju 2008 m. pusmečiu, perlaidų Kenijoje (daugiausiai iš JAV) sumažėjo 12 %.<br />
42<br />
Maimbo ir Ratha 2005.<br />
43<br />
Daugiau informacijos apie indeksą pateikiama Naudé (2009) grindžiamajame dokumente 1B tome.<br />
85<br />
DĖL<br />
EUROPOS ATASKAITA<br />
VYSTYMOSI