SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Apžvalga<br />
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi<br />
augimo link. Šiuo tikslu Europos Sąjungai reikia lankstaus ilgalaikio metodo jos įsipareigojimams ir naujų pagalbos valdymo formų,<br />
siekiant pagerinti pagalbos veiksmingumą. Tai turėtų suformuoti patikimą ilgalaikę politiką ir biudžetinius įsipareigojimus, kurie<br />
nepažeistų šalies suvereniteto principo. Šie įsipareigojimai leistų silpnoms šalims išplėsti savo politikos laiko horizontus.<br />
Pereinant nuo prioritetų prie konkrečių nurodymų ir įsitraukimo gairių, reikia labai gerų žinių apie vietos sąlygas, reikia atsižvelgti<br />
Į nepaprastą silpnų Į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos šalių nevienalytiškumą istorijos, kultūros, ekonomikos situacijos ir politikos<br />
aspektais. Išsamūs politiniai nurodymai gali būti suformuluoti tiktai derinant politikos ekspertų rekomendacijas su žiniomis apie<br />
vietos kontekstą 2 .<br />
EUROPOS SĄJUNGOS SANTYKINIAI PRANAŠUMAI: PLĖTOTI ŽMOGIŠKĄJĮ IR<br />
SOCIALINĮ KAPITALĄ BEI PALAIKYTI INSTITUCIJŲ VYSTYMĄSI<br />
Europos Sąjungos ir valstybių narių parama vystymuisi turi didelĮ potencialą. Daugumai Į pietus nuo Sacharos esančių<br />
silpnų Afrikos šalių <strong>Europa</strong> yra svarbiausia donorė, prekybos partnerė, užsienio investicijų šaltinis ir svarbus migracijos<br />
tikslas. Europos Sąjunga taip pat yra svarbus politinis, diplomatinis ir ekonominis blokas. Vis dėlto <strong>Europa</strong> negali pamiršti,<br />
kad silpnumas dažnai yra kilęs iš kolonizacijos ir dekolonizacijos procesų, kartais jĮ padidina neatsakinga užsienio bendrovių<br />
veikla bei neteisėta ir nusikalstama prekyba Europos šalyse.<br />
Europos Sąjunga turi ir toliau tęsti savo veiklą su silpnomis šalimis, gerbti vidaus nuosavybę, imtis platesnės veiklos nei institucijų<br />
kūrimas, visiškai pasinaudoti savo santykiniu pranašumu ir sutelkti savo pastangas ties žmogiškojo ir socialinio kapitalo vystymu<br />
bei palaikyti institucijų vystymą vietiniame ir regioniniame lygmenyje.<br />
Skirtingai nuo daugumos pagalbos agentūrų 3 , potencialios Europos Sąjungos politikos rinkinĮ sudaro ne vien finansinė pagalba.<br />
Į jĮ galima įtraukti prekybą, žemės ūkį, žuvininkystę, saugumą, migraciją, klimato kaitą, aplinką, globalizacijos socialinę dimensiją,<br />
užimtumą, mokslinius tyrimus ir plėtrą, informacinę visuomenę, energetiką ir valdymą 4 . Be to, Europos Sąjungos istorija pasižymi<br />
institucijų vystymusi skirtingose visuomenėse, kurioms būdingos skirtingos kilmės, tradicijos ir istorijos institucijos. Todėl per savo<br />
plėtros istoriją Europos Sąjunga turėjo išspręsti problemas, kilusias pereinant nuo karinės diktatūros prie demokratijos (pavyzdžiui,<br />
Graikija, Portugalija ir Ispanija 1970 m.), taip pat ir integruojant šalis, kurios tik neseniai ėmė taikyti rinkos ekonomikos metodą. Ši<br />
patirtis suteikia labai naudingų žinių apie tai, kaip spręsti silpnumo problemą.<br />
Tačiau Europos veiksmų potencialas neturi būti pervertintas. Pasaulio tvarka tapo labiau daugiapolė, kai kylantys politiniai ir<br />
ekonominiai centrai prisijungė prie seniausių veikėjų. JAV–Kinijos–ES konfigūracija tapo tarptautinės sistemos ašimi. Papildydamos<br />
svarbiausių tarptautinių organizacijų veiklą, kitos šalys – nuo Jungtinių Valstijų iki Rytų Azijos ir Persijos įlankos šalių – įsitraukė<br />
Į silpnų valstybių problemų sprendimą. Pavyzdžiui, Kinija sukūrė infrastruktūrą, investavo Į žemę ir padidino savo švelniąją įtaką<br />
daugumoje silpnų šalių.<br />
Be to, Europos Sąjungos iniciatyvos valstybių silpnumui spręsti, kaip antai pagalba valstybės ir taikos stiprinimui, galėjo būti<br />
partnerių šalių suprastos kaip nepageidaujamos ir šališkos politiniu požiūriu. Jos taip pat gali, galbūt netyčia, paveikti procesus ir<br />
dinamiką, kuri yra grynai vidaus pobūdžio. Galų gale, vidaus pasipriešinimas ir apribojimai Europos Sąjungos viduje gali susilpninti<br />
įsipareigojimą vystymosi politikai. Be to, gyventojų senėjimas, krizės metu susidariusi didžiulė skola, ir Europos Sąjungos plėtra<br />
gali susilpninti paskatas nukreipti viešuosius išteklius Į tarptautinĮ bendradarbiavimą dėl vystymosi.<br />
0.2 langelis. Bendri silpnų šalių bruožai – ir esminiai skirtumai<br />
Silpnos šalys negali sutelkti vidaus išteklių ir gauti reikšmingų fiskalinių pajamų iš apmokestinimo. Į pietus nuo Sacharos<br />
esančių silpnų Afrikos šalių vyriausybių pajamos, neskaitant dotacijų, retai sudaro daugiau kaip 20 % BVP. Mokesčiai sudaro<br />
nuo 6 iki 13 % BVP, taigi, yra labai nedaug galimybių viešosioms prekėms ir paslaugoms teikti.<br />
Menka žmogaus raida. Menką viešąjĮ investavimą Į žmogaus raidą atspindi prastai veikianti švietimo ir sveikatos<br />
priežiūros sistema. Iš tikrųjų, nors daug silpnų valstybių sumažino savo karines išlaidas, dėl šio sumažinimo nepadidėjo<br />
sveikatos priežiūros ir švietimo finansavimas.<br />
2<br />
GTZ (2008) analizuojami tyrimai apie šešias šalis ir pabrėžiami geografiniai skirtingumai bei skirtinga valdymo stadija ir vystymosi orientacija: „žalos nedarymo“<br />
metodas, atsižvelgimas Į kontekstą ir išsamios žinios apie šalĮ yra būtinos sąlygos bet kurios strategijos vystymui“ (12 p.).<br />
3<br />
Pagalbos agentūrų ir tarptautinių institucijų veiklos spektras yra daug labiau apribotas: dažnai apsiribojama trumpalaikėmis korekcijos priemonėmis, dėl šių<br />
institucijų pareigų taikomomis vienai konkrečiai problemai. Šiuo klausimu žr. Paul Collier (2009a) pagalbinės publikacijos 1B tomą.<br />
4<br />
Žr. ES 2009 m. ataskaitą apie vystymosi politikos darną, kurioje nustatoma 12 susijusių politikos sričių.<br />
2
Change language