SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

9 Skyrius
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi
duomenys) 14 daugiau nei 20 milijonų gyventojų turinčioje Ganoje aukštąjĮ išsilavinimą turėjo 81 000 piliečiai. Galima palyginti:
vien Niujorko universitete (kur aš dėstau, ir kuris yra tik vienas iš Niujorko valstijos universitetų) mokosi maždaug pusė šio
skaičiaus studentų. Daugelyje kitų Afrikos šalių skaičiai irgi maži: Kenijoje – 124 000, Ugandoje – 63 000. Daugelyje Afrikos
šalių atitinkamos amžiaus grupės dalis su aukštuoju išsilavinimu yra gerokai žemesnė už tarptautinius standartus ir svyruoja
nuo 3 iki 5 %, tuo tarpu Korėjos Respublikoje, Singapūre ir kitose šalyse ji siekia 70 %.
Gydytojų skaičius irgi neįtikėtinai mažas. 2004 m. Ganoje buvo užregistruota 1860 gydytojų – panašus skaičius gydytojų
šiuo metu rengiamas Niujorko universiteto medicinos mokykloje. Tai reiškia, kad vienam gydytojui tenka 11 200 pacientų.
Malavyje 2004 m. buvo užregistruoti 124 gydytojai, tad vienam gydytojui teko 88 000 pacientų. Tuo tarpu Vakaruose vienam
gydytojui tenka nuo maždaug 227 pacientų Italijoje iki 467 pacientų Jungtinėje Karalystėje.
Į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse 20-ojo amžiaus 7-ajame dešimtmetyje žmogiškojo kapitalo srityje buvo
padaryta didžiulė pažanga, bet reikia nuveikti dar daugiau. Tačiau vos užsiminus apie gebėjimų stiprintimą Afrikoje, diskusija
beveik neišvengiamai nukrypsta Į „smegenų nuotėkį“, kuris naudojamas kaip argumentas prieš išorės pagalbą aukštajam
mokslui Afrikoje ir kvalifikuotų darbuotojų nuotėkĮ Į Vakarus. Tai klaida. Matuojant „smegenų nuotėkį“ ir jų grįžimą, yra
subtilumų. Tai sritis, kurioje Europos Sąjunga galėtų prisiimti vadovaujantĮ vaidmenį, atnešdama naudos tiek Afrikai Į pietus
nuo Sacharos, tiek ES šalims.
Užsienyje gyvena daug aukštąjĮ išsilavinimą turinčių afrikiečių: 52 % iš Siera Leonės, 46 % procentai iš Ganos, 44 % iš
Kenijos ir 35 % iš Ugandos. Tačiau reikia atsižvelgti Į įvairius išmatuoto „smegenų nuotėkio“ subtilumus. Pirma, „smegenų
nuotėkis“ yra tam tikru metu skirtingose geografinėse vietovėse paplitusių gebėjimų pjūvis. Šio metu Afrikos ligoninėms,
ministerijoms ir kitoms institucijoms vadovaujantys asmenys kažkada buvo išvykę Į užsienĮ mokytis ir, įgiję kvalifikaciją,
grįžo. Kažkada tie žmonės statistikos buvo priskirti „smegenų nuotėkiui“. Įgijusių išsilavinimą ir grįžusių Į tėvynę žmonių
gebėjimai yra gyvybiškai svarbūs nacionalinei plėtrai. Duomenys rodo, kad, įgiję išsilavinimą, grįžta gana daug žmonių,
todėl nemaža „smegenų nuotėkio“ dalis iš tiesų tėra „smegenų apytaka“.
Pastaruoju metu atlikti tyrimai rodo ir užsienyje dirbančių žmonių perlaidų Į gimtųjų kraštų ekonomikas svarbą. Easterly
ir Nyarko (2009) pabandė kiekybiškai apskaičiuoti „smegenų nuotėkio“ privalumus ir trūkumus, įvardydami emigrantų
perlaidas ir grįžtančius gebėjimus kaip privalumus. Tyrimas rodo „smegenų apytakos“ svarbą išsiunčiančioms šalims.
Pagal kitus tyrimus, „smegenų nuotėkis“ daro didelĮ skatinamąjĮ poveikį. Galimybė palikti vietos ekonomikas ir siekti
tolesnių studijų užsienyje arba daugiau uždirbti didina troškimą įgyti aukštąjĮ išsilavinimą ir gali paskatinti mokymąsi vietos
ekonomikoje, net jei kai kurie išsilavinę gyventojai išvyksta iš šalies. Net jei visi užsienyje gyvenantys Ganos ir Malavio
gydytojai grįžtų namo, pacientų ir gydytojų santykis vis tiek nesiektų tarptautinių standartų. Reikia reikšmingai plėsti
kvalifikaciją turinčių žmonių gretas – dešimteriopai ar net dar labiau padidinti besimokančiųjų skaičių.
Išanalizavus padėtį, galima pateikti kelias rekomendacijas:
• Įkurti JAV žaliosios kortelės atitikmenĮ – ES mėlynąją kortelę. Įvairūs ES mėlynosios kortelės pasiūlymai palengvintų
imigraciją Į Europą siekiant įgyti kvalifikaciją, padidintų emigrantų gerovę ir jų šeimos nariams siunčiamas perlaidas. Įgiję
aukštesnę kvalifikaciją, daugelis galiausiai grįš Į savo tėvynes. Reikėtų skatinti kvalifikuotų darbuotojų ir profesionalų
grįžimą Į gimtąsias šalis. Pasaulinės konkurencijos dėl kvalifikacijos kontekste, įdiegusi mėlynąją kortelę, ES galėtų žymiai
veiksmingiau konkuruoti su Jungtinėmis Valstijomis ir jos žaliąja kortele dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tinkamai
apgalvojus šią sistemą, laimėtų tiek Afrika Į pietus nuo Sacharos, tiek ES šalys.
• Reikėtų išplėsti dvipusės migracijos sutartis, leidžiančias fiksuoto darbuotojų skaičiaus migraciją iš Afrikos Į Europą. Šios
sutartys galėtų būti sudaromos taip, kad suteiktų galimybę kvalifikaciją turintiems darbuotojams grįžti Į gimtąsias šalis
ir paskatintų šĮ procesą.
• Reikėtų išplėsti paskolų studentams programas ir investicijas Į profesinĮ mokymą, siekiant patenkinti poreikĮ Afrikoje
reikšmingai didinti kvalifikuotų ir profesionalių darbuotojų skaičių. Šis procesas ilgainiui turėtų būti finansuojamas iš
vidaus šaltinių, taip pat turėtų būti taikomos griežtesnės paskolų grąžinimo sąlygos iš šalies išvykstantiems studentams
ir palankesnės sąlygos liekantiems. Paskolos grąžinimas turėtų būti atidėtas iki studentai pradės dirbti. ES finansavimas
galėtų padėti sudaryti šias sistemas.
14
Docquier ir Marfouk, 2005.
128