SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

More documents

Recommendations

Info

6 Skyrius 2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi 6.1 lentelė. Atsparumo laipsnis – nuo mažo iki didelio Mažas Vidutinis Didelis Kongo Demokratinė Respublika 1 Etiopija 16 Burkina Fasas 31 Čadas 3 Siera Leonė 17 Togas 32 Burundis 4 Zambija 18 Madagaskaras 33 Centrinės Afrikos Respublika 5 Malavis 19 Beninas 34 Eritrėja 6 San Tomė ir Prinsipė 20 Tanzanija 35 Kongo Respublika 7 Kamerūnas 21 Mozambikas 36 Bisau Gvinėja 8 Malis 22 Lesotas 37 Dramblio Kaulo Krantas 9 Uganda 23 Svazilandas 38 Gvinėja 10 Nigerija 24 Seišeliai 39 Nigeris 11 Gana 25 Gabonas 40 Kenija 12 Senegalas 26 Namibija 41 Liberija 13 Žaliasis Kyšulys 27 Pietų Afrika 42 Angola 14 Ruanda 28 Mauricijus 43 Komorai 15 Pusiaujo Gvinėja 29 Botsvana 44 Šaltinis: Naudé 2009. Gambija 30 Reikia pažymėti, kad silpniausios šalys yra mažo atsparumo šalių grupėje. Tikėtina, kad labiausiai neigiamus padarinius kiekvienoje šalyje pajus neturtingiausieji, kurių atsparumas mažesnis nei vidutinis (bendruomenių ir namų ūkių lygmenyse). Silpnų šalių gebėjimą reaguoti Į krizę sumažino ne tik pats silpnumas, bet ir ankstesnės maisto ir kuro krizės: kai maistą ir naftą importuojančios silpnos šalys pajuto realius 2008–2009 m. krizės padarinius, jų padėtis jau buvo įtempta – tai dar labiau sumažino jų galimybes įveikti krizę, kurios iš pat pradžių nebuvo didelės dėl valstybinių institucijų silpnumo. 86
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi Skaudūs pasaulio finansų krizės padariniai silpnoms Afrikos valstybėms 4.1 SUNKIOS SOCIALINĖS KRIZĖS PASEKMĖS 2008–2009 m. krizės poveikis Afrikai Į pietus nuo Sacharos skiriasi tiek kiekvienoje šalyje, tiek vidiniuose šalių regionuose, nors jos mastą sunku įvertinti, nes trūksta duomenų arba jie gaunami pavėluotai. 6.6 pav. atvaizduota, kaip veikia krizė ir kaip ją sustiprina valstybės institucijų silpnumas. 2008–2009 m. krizė turi tiesioginĮ poveikĮ valstybės institucijoms ir nevalstybiniams veikėjams. Bendras valstybės institucijų ir nevalstybinių veikėjų krizės įveikimo strategijų efektas lemia krizės padarinius socialinei gerovei. 6.6 paveikslas. Krizės poveikis socialinei gerovei Finansų krizė Valstybės silpnumas Perdavimo kanalai: pervedimai, pagalba, prekyba, kapitalo srautai Poveikis valstybės institucijoms priklauso nuo valstybės silpnumo, maisto ir kuro krizės padarinių ir struktūrinio pažeidžiamumo Poveikis nevalstybiniams veikėjams, kaip antai namų ūkiams, pilietinei visuomenei ir ekonominėms institucijoms, priklauso nuo maisto ir kuro krizės poveikio, santaupų, pajamų diversifikavimo ir turto Politinis atsakas, išlaidų socialinėms paslaugoms mažinimas, infliacija, socialinės apsaugos sistemų nebuvimas Krizės įveikimo strategijos: vaikai nebeleidžiami Į mokyklas, parduodamas turtas, dirbama neoficialiame sektoriuje Poveikis socialinei gerovei: (skurdas, švietimo ir sveikatos padėtis, konfliktai) Chen ir Ravaillon (2009) teigia, kad finansų krizė ir maisto bei kuro kainų smailės 2009 m. padidins nuskurdusių žmonių skaičių 53–64 milijonais, skaičiuojant žmones, gyvenančius atitinkamai už 2 arba 1,25 JAV dolerio per dieną. Manoma, kad 2009 m. šalys Į pietus nuo Sacharos neteks mažiausiai 50 milijardų JAV dolerių pajamų. Taip pat prognozuojama, kad padidės kūdikių ir vaikų mirtingumas. Friedman ir Schady (2009) skaičiuoja, kad Afrikoje Į pietus nuo Sacharos kūdikių mirčių skaičius dėl krizės gali padidėti 30–50 tūkstančių. IFPRI prognozuoja, kad Afrikos Į pietus nuo Sacharos nepakankamai besimaitinančių vaikų dalis išaugs nuo penktadalio 2005 m. iki ketvirtadalio 2020 m. Skaudžiausias sukrėtimų pasekmes jaučia skurstančios namų ūkiams vadovaujančios moterys, ūkininkai, gamyklų darbininkai, neoficialių paslaugų teikėjai, taip pat dėl karo šalies viduje perkelti asmenys ir karo pabėgėliai. UNRISD tyrime 44 pabrėžiama, kad namų ūkiams vadovaujančios moterys didina savo darbo krūvĮ ir turi mažiau laiko ilsėtis bei pasirūpinti šeimos sveikata ir ligoniais. Pasaulio banko prezidento pavaduotoja Afrikos regionui Obiageli Ezekwesili 2009 m. gegužę pasakė, kad „pasaulio ekonomikos krizė labai sumažins Afrikos moterų asmenines pajamas ir jų namų ūkių valdomus biudžetus – tai ypač skaudžiai atsilieps mergaitėms [...]. Skurdas ateina moters veidu, ir pasaulinis ekonomikos nuosmukis reikšmingai paveiks moteris, nes vis daugiau jų netenka darbo. ir jų namų ūkių pajamos mažėja 45 .“ Pasaulio banko tyrimas rodo, kad jau sumažėjo Ugandos namų ūkių pajamos ir Madagaskaro pajamos iš žemės ūkio – abiejose šalyse pirmiausiai bus taupoma mergaičių švietimo sąskaita. O. Ezekwesili taip pat pastebi, kad „krizė Afrikoje palieka moterims mažesnĮ darbo vietų pasirinkimą. Afrikoje daugelyje Į eksportą orientuotų pramonės šakų [...] dėl krizės darbo netenka moterys, o ne vyrai. Lėšos, kurias moterys gali skirti namų ūkių išlaikymui, mažėja dėl retesnių emigrantų perlaidų ir griežtėjančių mikrofinansavimo sąlygų. Silpnų šalių vyriausybių gebėjimą duoti atsaką krizei sumažino ne tik silpnumas, bet ir ankstesnės maisto bei kuro krizės: kai maistą ir naftą importuojančios silpnos šalys pajuto realius krizės padarinius, jos jau buvo labai įtemptoje padėtyje su ribotomis pajamomis ir investicijomis. 44 UNRISD 2006. 45 Pasaulio bankas 2009d. 87 DĖL EUROPOS ATASKAITA VYSTYMOSI
Page 1:
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE NAUJAS
Page 4 and 5:
2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 6 and 7:
Pratarmė 2009 m. Europos ataskaita
Page 8 and 9:
Turinys 2009 m. Europos ataskaita d
Page 10 and 11:
Lentelės ir paveikslai 2009 m. Eur
Page 12 and 13:
Akronimai 2009 m. Europos ataskaita
Page 14 and 15:
Apžvalga 2009 m. Europos ataskaita
Page 16 and 17:
Page 18 and 19:
Page 20:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 97: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
Page 155 and 156:
Page 157 and 158:
Page 159 and 160:
show all

SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?