SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi<br />
4 SKYRIUS<br />
EKONOMINIAI VEIKSNIAI GALI PADIDINTI SILPNUMĄ<br />
Valstybės silpnumo raida nėra paprasta priežasčių ir padarinių grandinė ar vieno veiksnio sukeltas<br />
rezultatas. Silpnumui įtakos daro įvairių pavojų ir spaudimo sąveika ir bendri rezultatai, jungtiniai teigiamų<br />
rezultatų sekos mechanizmai ir esamos galimybės, paveikiančios valstybės mechanizmų funkcionavimą ir<br />
teisėtumą. Dabartinės valstybės institucijos istoriškai kilo iš valstybių susiformavimo ir sąveikos su kitomis<br />
sąlygomis, kaip antai geografinėmis ypatybėmis ir etninėmis bei religinėmis gyventojų grupėmis.<br />
Jų ilgalaikis vystymasis savo ruožtu siejasi su iš vidaus ir iš išorės kilusiais ekonominiais veiksniais, kurie, įsitraukdami Į institucijų<br />
sistemą, gali padidinti valstybės silpnumą. Tai gali priversti valstybės institucijas judėti spirale žemyn, kai jų pajėgumams kyla vis<br />
didesnė grėsmė. Arba šie veiksniai gali sustiprinti valstybę, jei bus skatinamas politinis stabilumas, teisėtumas ir atsakingumas.<br />
Reformos, vystymosi politika, išoriniai ekonominiai sukrėtimai ir jėgos – priklausomai nuo istorinio palikimo ir nacionalinių vyriausybių<br />
bei tarptautinių institucijų įsipareigojimų – gali didinti silpnumą, bet taip pat ir padėti jĮ įveikti 1 .<br />
1. EKONOMINIAI FAKTORIAI YRA SVARBŪS VALSTYBĖS SILPNUMUI,<br />
O SILPNUMAS YRA SVARBUS EKONOMIKAI<br />
Ekonomikos vystymosi kelias ir lygis gali paveikti valstybės silpnumą, bet tuo pačiu metu gali kilti iš šio<br />
silpnumo 2 . Ekonominiai ryšiai atskiria interesus ir paskatas bendradarbiauti ar konkuruoti, suskirstydami<br />
visuomenę Į skirtingas socialines grupes. Be to, išteklių kaupimą valstybės stiprinimui ir vidiniam<br />
socialiniam paskirstymui paveikia ekonomikos vystymosi modelis. Pavyzdžiui, daug pokolonijinių<br />
valstybių, siekdamos išsilaisvinti nuo savo ankstesnių kolonizuotojų, pirkusių jų gaminius (ir užtikrinusių<br />
eksporto rinkas), įgyvendino Į vidų nukreiptą importo pakeitimo politiką, dažnai didindamos valstybės<br />
vaidmenĮ neoptimaliu būdu.<br />
Šiame skyriuje analizuojami silpnoms valstybėms būdingi ekonominiai procesai, susiję su valstybės silpnumo simptomais – nuo<br />
silpno valdymo ir korupcijos iki grobuoniško elgesio ir konflikto. Jame taip pat tiriama, kaip šie veiksniai gali sąveikauti, dar labiau<br />
susilpnindami valstybes – ar sukurdami greitesnio augimo teigiamų rezultatų sekos ciklus ir stipresnes institucijas. Siekiama pabrėžti<br />
laiko nustatymą ir laiko pastovumą sprendžiant įvairius silpnumo aspektus. Tiksliau:<br />
• Prekybos atvirumas sąveikauja su silpnumu tokiu būdu: galima nauda iš prekybos gali padėti šalims pereiti nuo silpnumo prie<br />
atsparumo, bet silpnumą didina ginčai dėl vertingų išteklių, su ginčais susijusios sąnaudos ir sąmokslų tarp privačių veikėjų ir<br />
valstybės tarnautojų galimybės.<br />
• Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) gali padidinti konkurenciją vietos ekonomikoje, pagerindamos veiksmingumą paskirstant<br />
vidaus išteklius ir mažindamos trūkumus bei neigiamus šalutinius poveikius viešajam valdymui. Šiuo atveju TUI teigiamai paveikia<br />
augimą, o šio poveikio mastas priklauso nuo sektoriaus ir nuo mobilizuotų vietinių darbuotojų. Tačiau jei nebus taikomos tinkamos<br />
skatinamosios priemonės ir reguliavimas, užsienio investuotojai gali prisidėti prie blogo valdymo ir korupcijos arba tiesiogiai ar<br />
netiesiogiai dalyvauti „karo ekonomikoje“ ir finansuoti kariuomenių vadus ir pilietinius konfliktus.<br />
• Gamtos išteklių turtas gali padėti valstybės institucijoms vykdyti savo funkcijas; mokesčiai už išteklių gavybą sudaro didžiausią<br />
vyriausybių pajamų dalĮ silpnose valstybėse (2 skyrius). Bet taip pat tikėtina, kad silpnos valstybės gali patekti Į užburtą ratą,<br />
sujungiantĮ išteklių vadybą su silpstančiais valstybės pajėgumais – tokiu būdu ištekliai tampa šalies nelaime. Išteklių gausa turi<br />
teigiamą poveikĮ šalių su geromis institucijomis augimui ir neigiamą poveikĮ šalims su prastomis institucijomis 3 . Taigi, kadangi<br />
silpnoms valstybėms yra būdingos prastos institucijos, labiau tikėtina, kad gamtos ištekliai joms taps nelaime labiau negu<br />
kitoms Afrikos šalims, kur gamtos ištekliai gali padidinti eksporto skatinamą augimą. Šioje situacijoje labai tinka tarplaikiniai<br />
1<br />
Fosu 2009.<br />
2<br />
Robinson (2009) teigia, kad Botsvana yra įdomus pavyzdys, kaip gali atsirasti sąveika tarp ekonomikos plėtros ir valstybės stiprinimo. Pasiekusi nepriklausomybę<br />
1966 m., Botsvana turėjo panašias pradines sąlygas, kaip ir kitos Į pietus nuo Sacharos esančios šalys, ne taip sėkmingai ir taikiai formavusios valstybę ir vysčiusios<br />
ekonomiką. Botsvana, kaip ir kitos šalys, pasižymėjo dideliu skurdu, plačiai paplitusiu neraštingumu, bloga infrastruktūra, kolonijiniu palikimu ir įvairiomis<br />
etninėmis grupėmis. Šalyje buvo nemažai galvijų kaip Sudane ir Somalyje, taip pat deimantų kaip Angoloje ir Siera Leonėje. Pasak Robinson, šiuolaikinės<br />
valstybės, paremtos „ilgu valstybės ir institucijų formavimo procesu, paveldėtu iš Tsvanos (Tswana) valstybių“, formavimas paaiškina, kodėl Botsvanos valstybė<br />
yra sėkminga, ir kartu parodo, kad valstybės institucijos atlieka lemiamą vaidmenį, užtikrindamos ekonomikos plėtrą ir ekonomikos politikos bei paradigmų<br />
veiksmingumą.<br />
3<br />
Mehlum et al. 2006.<br />
57<br />
DĖL<br />
EUROPOS ATASKAITA<br />
VYSTYMOSI
Change language