Zn, P, Zr ir naftos produktų. Didžiausios Pb, Mo, Co ir B koncentracijos nustatytos stadionųdirvožemyje. Įvertinus pasiskirstymo parametrus pagal foninius kiekius, nustatyta, kad vidutiniškailabiausiai užteršta gydymo įstaigų aplinka, o švariausias dirvožemis yra miesto stadionuose.Remiantis užterštumo koeficiento Ko analize, lyginant aptiktąsias reikšmes su DLK, „leistinaiužterštomis“ sunkiaisiais metalais vertinamos 77 vietos iš 103 (arba 74,8 %), 20 iš 103 (arba 19,4%), yra „vidutinio pavojingumo“, 6 iš 103 (arba 5,8 %), – „pavojingos“. „Ypač pavojingo“ laipsniokategorijai nepriskiriama nė viena vieta. Dažniausiai DLK – 17 vietų – viršija Cr kiekiai, antrojevietoje – 12 vietų – yra Zn. 3 vietose DLK viršija Ba kiekiai ir 2 – Cu ir Pb kiekiai. Po 1 kartą DLKviršija B, Mo, Sn ir V kiekiai. Vertinant pagal naftos produktų (C6-C28) kiekį, „leistinaiužterštomis“ vertinamos 55 vietos iš 103 (arba 53,4 %), 26 iš 103 (arba 25,2 %), – yra vertinamoskaip „vidutinio pavojingumo“, 21 iš 103 (arba 20,4 %), – kaip „pavojinga“. „Ypač pavojingo“laipsnio kategorijai priskiriama 1 vieta (arba ~ 1,0 %). Remiantis suminio užterštumo rodiklio Zdreikšmių analize, „leistinai užterštomis“ vertinama 80 vietų iš 103 (arba 77,7 %), 17 iš 103 (arba16,5 %) – kaip „vidutinio pavojingumo“, 6 iš 103 (arba 5,8 %) – kaip „pavojingos“. „Ypačpavojingo“ laipsnio kategorijai nepriskiriama nė viena vieta. Remiantis bendra Ko ir Zd reikšmių,sugretinus jas ir pasirenkant vienos iš jų lemiamą didesnį pavojingumo laipsnį, analize, „leistinaiužterštomis“ vertinamos 53 vietos iš 103 (arba 51,6 %), 28 iš 103 (arba 27,2 %), – kaip „vidutiniopavojingumo“, 21 iš 103 (arba 20,4 %), – kaip „pavojinga“. „Ypač pavojingo“ laipsnio kategorijaigali būti priskirta 1 vieta (arba ~1 %). Nustatyta, kad 5 atvejais iš 103 (arba 4,9 %) pavojingesniąjąužterštumo kategoriją (arba laipsnį) nulemia padidėjęs cheminių elementų – sunkiųjų metalų –kiekis, 35 atvejais iš 103 (arba 34,0 %) nulemia naftos produktai – lengvieji angliavandeniliai (C6–C28), 9 atvejais iš 103 (arba 8,7 %) lemia cheminių elementų – sunkiųjų metalų – ir naftos produktų– lengvųjų angliavandenilių (C6–C28) – kiekis.Siekiant išryškinti transporto poveikį pakelių aplinkai, daugiau tyrimų atlikta priemagistralinių kelių. Klaipėdos apskrities pakelių aplinka įvertinta tiriant Vilniaus–Klaipėdos,Kauno–Klaipėdos magistrales (Baltakis, 1995; Baltrėnas, 2003).VGTU Aplinkos apsaugos katedros tyrėjų atlikto dirvožemio užterštumo sunkiaisiaismetalais prie „Via Baltica“ automagistralės ir Klaipėdos žiedo tyrimo duomenimis, dėl transportosrautų intensyvumo dirvožemiuose iki 25 m atstumu nuo kelkraščio daugiausia padidėja Pb, Cr irNi koncentracijos (iš tirtų Ni, Cr, Cu, Pb, Zn, Mn). Klaipėdos žiede didesnė Cu koncentracija (14,48mg/kg) (foninė Cu koncentracija Klaipėdos rajone – 6,4 mg/kg) nustatyta dirvožemyje ties žiedopakraščiais; Ni koncentracija (26,9–30,3 mg/kg) foninę koncentraciją (DLK = 10 mg/kg) viršijovisoje tirtoje žiedo teritorijoje; Pb koncentracija (13,1 mg/kg) nagrinėtoje teritorijoje DLK viršijoapie 3,8 karto. Mn ir Cr koncentracija foninių verčių tirtos teritorijos dirvožemyje neviršijo, o Zn –apie 2 kartus viršijo foninę koncentraciją (32,3 mg/kg) arčiau važiuojamosios dalies ir buvo99
mažesnė negu foninė žiedo viduryje (Baltrėnas, 2003).Rekomendacijose, pateiktose vertinant transporto poveikį dirvožemiui, nurodoma, kadkiekvieno kelio ir konkrečioje situacijoje (atsižvelgiant į reljefą, vėjo kryptis ir pan.) apsauginiųsanitarinių zonų plotį reikėtų nustatyti diferencijuotai: įdubose, upių slėniuose ir kituose reljefopažemėjimuose šios zonos turėtų būtų platesnės nei gerai vėjų prapučiamų kelių atkarpoje (pvz.,lygumoje) (Baltrėnas, 2003). Ūkio veiklai rekomenduojama naudoti pakelių zonas, nutolusias nemažiau kaip 15 m. Kelio aplinkos dirvožemiui ir paviršiniams vandens telkiniams apsaugotirekomenduojama rengti lietaus nuotekų valymo filtrus su sorbentų įkrovomis (Baltrėnas, 2006).5.5. Vandens telkinių tarša dėl automobilių transporto ir jos analizėKlaipėdos mieste jau keletą metų atliekama miesto savivaldybės aplinkos stebėsena.Klaipėdos mieste kas mėnesį arba kas sezoną yra vykdomi hidrologiniai, hidrogeocheminiai irhidrobiologiniai tyrimai dešimtyje paviršinio vandens telkinių – Mumlaukio (Aulaukio) ežere,Trinyčių tvenkinyje, Vilhelmo kanale, Jono kalnelio kanale, tvenkinyje ties Dubysos g. – Šilutėsplento sankryža, Draugystės tvenkiniuose, tvenkinyje ties Reikjaviko ir Smiltelės gatvėmis,Smiltelės upės žiotyse, Smiltelėje bei Danėje aukščiau Klaipėdos. Klaipėdos miesto paviršiniovandens stebėsena atliekama jau daugelį metų. Remiantis 2005 m. Klaipėdos miesto savivaldybėsaplinkos stebėsenos atskaitoje pateiktais ichtiofaunos duomenimis, Mumlaukio ežeras, Trinyčiųtvenkinys bei Vilhelmo kanalas gali būti priskirti karpiniams vandens telkiniams, nes juose gyvenair veisiasi karpinės arba kitų rūšių žuvys: lydekos, ešeriai. Šių telkinių vandens kokybė buvovertinama atsižvelgiant į ribines kokybės rodiklių reikšmes. Karpinių telkinių vandens kokybėsrodiklių ribinės vertės pateiktos 5.2 lentelėje.Sunkiųjų metalų tyrimai atlikti VGTU mokslinėje chemijos laboratorijoje. Tyrimų metuištirtos Zn, Cr, Mn koncentracijos (mg/l) atominės absorbcinės spektroskopijos metodu.5.2 lentelė. Karpinių telkinių vandens kokybės rodiklių ribinės vertėsKokybės rodiklisRibinė vertėIštirpęs deguonis (mg/l O 2 ) ≥ 7 mg/l O 2(minimali koncentracija 4 mg/l O 2 )pH nuo 6 iki 9Fosfatai (mg/l PO 2 ) ≤ 0,4Nitritai (mg/l NO 2 ) ≤ 0,15Amonio jonai (mg/l NH 4 ) ≤ 1Nejonizuotas amoniakas (mg/l NH 3 ) ≤ 0,025100
- Page 3 and 4:
6.3. Automobilių transporto keliam
- Page 5 and 6:
nepritekliaus bei žmonių sveikato
- Page 7 and 8:
MtneKelių Oro Geležinkelių KitaE
- Page 9 and 10:
1995 - 2004 m. gana sparčiai kito
- Page 11 and 12:
pateko beveik 55 % iš visos CO emi
- Page 13 and 14:
eismo apimčių. Lietuvos išmetamu
- Page 15 and 16:
triukšmo lygį kasdien patiria api
- Page 17 and 18:
1.6 lentelė. Lietuvos kelių eismo
- Page 19 and 20:
automobilių Lietuvoje buvo senesni
- Page 21 and 22:
2. Transporto srautai ir spūsčių
- Page 23 and 24:
atlikta daugybė tyrimų įvairiose
- Page 25 and 26:
• kinetiniai dujų nenutrūkstami
- Page 27 and 28:
~ 1 ~ (x,v,t)wv ~ (x,w,t)dw . (2.
- Page 29 and 30:
Daugiajuostis Helbingo modelis įve
- Page 31 and 32:
eksploatacinės charakteristikos to
- Page 33 and 34:
Šių variklių charakteristikas da
- Page 35 and 36:
2.4 pav. Vidaus degimo variklio su
- Page 37 and 38:
principu. Sudarant transporto priem
- Page 39 and 40:
a)(b)2.7 pav. Puasono skirstinys: a
- Page 41 and 42:
V, m/s14121086420PirmynV,m/skuroSA,
- Page 43 and 44:
l/100km80706050403020100Kuro sąnau
- Page 45 and 46:
Eismas kolonoje. Modeliuojant trans
- Page 47 and 48:
čiav , v - pradinis ir galinis tra
- Page 49 and 50: Viena iš pagrindinių charakterist
- Page 51 and 52: 2.18 pav. Eilių ilgiai D1 eismo ju
- Page 53 and 54: Nagrinėti modeliai leidžia gana t
- Page 55: 16,8 17,4 15,4252018,618,621,221,2q
- Page 58 and 59: 2.4.2. Klaipėdos miestas2.24 pav.
- Page 60 and 61: 2.4 lentelėSugaišdavoaut./parąSu
- Page 62 and 63: 2.5 lentelėM1 M2 M3 N1 N2 N3Koef.
- Page 64 and 65: triukšmo, patenkančio į patalpas
- Page 66 and 67: 3.2 pav. Vilniaus miesto kartografu
- Page 68 and 69: 3.3 lentelė. Vilniaus miesto autom
- Page 70 and 71: valandų vidurkis nuo 2 iki 3 µg/m
- Page 72 and 73: 3.7 lentelė. 2007 m. statistiniai
- Page 74 and 75: mažinti buvo išberta daugiau kaip
- Page 76 and 77: Lietuvos Aplinkos apsaugos minister
- Page 78 and 79: Didžiausios chloridų koncentracij
- Page 80 and 81: V. Krėvės pr., Baltų pr., Šiaur
- Page 82 and 83: Lyginant duomenis triukšmo lygių,
- Page 84 and 85: Prie pačių triukšmingiausių mie
- Page 86 and 87: žiemapavasarisvasararuduo4.4 pav.
- Page 88 and 89: ilgalaikės mišrios pramoninės-bu
- Page 90 and 91: Tyrimų rezultatai parodė, kad tie
- Page 92 and 93: Tyrimų taškuose, esančiuose prie
- Page 94 and 95: Kaip ir kituose didžiuosiuose Liet
- Page 96 and 97: palaipsniui didėja (Oro kokybės m
- Page 98 and 99: pasiskirstymą analizuotoje teritor
- Page 102 and 103: Tyrimų duomenys rodo, kad šių va
- Page 104 and 105: 5.10 pav. Cinko koncentracijų pasi
- Page 106 and 107: sankirtų (Taikos pr., Šilutės pl
- Page 108 and 109: GARSAS(subjektyviai suvokiamas triu
- Page 110 and 111: kraujo krešėjimą, kuris gali bū
- Page 112 and 113: Dozė - atsakasPoveikio zonaRizikos
- Page 114 and 115: Išvada. Triukšmo dirginamasis pov
- Page 116 and 117: kambariuose nustatytus ekvivalentin
- Page 118 and 119: 6.4 lentelė. Didžiausi triukšmo
- Page 120 and 121: 6.6. ApibendrinimasVilniuje triukš
- Page 122 and 123: 7. Poveikio klimato kaitai vertinim
- Page 124 and 125: 80,0025,0070,0060,0020,00BVP, mlrd.
- Page 126 and 127: ekv (7.4 pav.). Tokį spartų šilt
- Page 128 and 129: 7.4 lentelė. Prognozuojami metinia
- Page 130 and 131: detergento (valančių) savybių, d
- Page 132 and 133: 7.5 lentelė. Deginių dūmingumo p
- Page 134 and 135: dujiniams degalams, veikimo princip
- Page 136 and 137: 8. Vairuotojų profesionalų stresi
- Page 138 and 139: sąlygoms [152]. Kitų tyrimų duom
- Page 140 and 141: 8.2. Tyrimo objektas ir metodaiTyri
- Page 142 and 143: intensyvų psichosocialinį stresor
- Page 144 and 145: Fizinė įtampa statistiškai patik
- Page 146 and 147: 8.4. Vairuotojų transporto spūsty
- Page 148 and 149: 8.5. Dažnesnius profesionalų vair
- Page 150 and 151:
Literatūros šaltiniuose teigiama,
- Page 152 and 153:
9. Nuostolių dėl kelių eismo įv
- Page 154 and 155:
automobilių, motociklų ir dvirač
- Page 156 and 157:
A5- Lietuvos policijos eismo priež
- Page 158 and 159:
Krovinių sugadinimo nuostoliai ( A
- Page 160 and 161:
čia:čia:čia:MP- mirtinos pasekm
- Page 162 and 163:
SSIM1S1L117390,719150,00 79701,15 L
- Page 164 and 165:
9.5. Dalies BVP netekimas, prarasta
- Page 166 and 167:
čia:I4n 21,5 nP1,089BVP BVP D
- Page 168 and 169:
Nuostoliai, kai žmonės nukenčia
- Page 170 and 171:
KeliųeismoįvykiųskaičiusŽuvusi
- Page 172 and 173:
10.1. Spūsčių kaštaiSpūstys at
- Page 174 and 175:
10.2. Eismo įvykių kaštaiIšorin
- Page 176 and 177:
10.7 lentelė. Teršalų emisijos
- Page 178 and 179:
Atsižvelgus į aukščiau pateiktu
- Page 180 and 181:
11. Išvados1. Atlikti teoriniai, s
- Page 182 and 183:
ibinis dydis) automobilių transpor
- Page 184 and 185:
ajonuose (Melnragėje, Sportininkų
- Page 186 and 187:
vairuotojų darbe sukeliančiais ve
- Page 188 and 189:
8. Degalų sąnaudų spūsčių met
- Page 190 and 191:
13. Literatūros sąrašas1. Transp
- Page 192 and 193:
charge for runoff cleaning from hea
- Page 194 and 195:
2007.01.10 KOM (2007) 2 galutinis.8
- Page 196 and 197:
Geologijos institutas, Vilnius, 200
- Page 198 and 199:
173. Lietuvos Respublikos Seimas. D
- Page 200 and 201:
199
- Page 202 and 203:
2.2 Priedas50454035Greitis km/h3025
- Page 204 and 205:
2.2 Priedo tęsinys2.2 Priedo 3 pav