21.08.2015 Views

Turinys

Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

mažesnė negu foninė žiedo viduryje (Baltrėnas, 2003).Rekomendacijose, pateiktose vertinant transporto poveikį dirvožemiui, nurodoma, kadkiekvieno kelio ir konkrečioje situacijoje (atsižvelgiant į reljefą, vėjo kryptis ir pan.) apsauginiųsanitarinių zonų plotį reikėtų nustatyti diferencijuotai: įdubose, upių slėniuose ir kituose reljefopažemėjimuose šios zonos turėtų būtų platesnės nei gerai vėjų prapučiamų kelių atkarpoje (pvz.,lygumoje) (Baltrėnas, 2003). Ūkio veiklai rekomenduojama naudoti pakelių zonas, nutolusias nemažiau kaip 15 m. Kelio aplinkos dirvožemiui ir paviršiniams vandens telkiniams apsaugotirekomenduojama rengti lietaus nuotekų valymo filtrus su sorbentų įkrovomis (Baltrėnas, 2006).5.5. Vandens telkinių tarša dėl automobilių transporto ir jos analizėKlaipėdos mieste jau keletą metų atliekama miesto savivaldybės aplinkos stebėsena.Klaipėdos mieste kas mėnesį arba kas sezoną yra vykdomi hidrologiniai, hidrogeocheminiai irhidrobiologiniai tyrimai dešimtyje paviršinio vandens telkinių – Mumlaukio (Aulaukio) ežere,Trinyčių tvenkinyje, Vilhelmo kanale, Jono kalnelio kanale, tvenkinyje ties Dubysos g. – Šilutėsplento sankryža, Draugystės tvenkiniuose, tvenkinyje ties Reikjaviko ir Smiltelės gatvėmis,Smiltelės upės žiotyse, Smiltelėje bei Danėje aukščiau Klaipėdos. Klaipėdos miesto paviršiniovandens stebėsena atliekama jau daugelį metų. Remiantis 2005 m. Klaipėdos miesto savivaldybėsaplinkos stebėsenos atskaitoje pateiktais ichtiofaunos duomenimis, Mumlaukio ežeras, Trinyčiųtvenkinys bei Vilhelmo kanalas gali būti priskirti karpiniams vandens telkiniams, nes juose gyvenair veisiasi karpinės arba kitų rūšių žuvys: lydekos, ešeriai. Šių telkinių vandens kokybė buvovertinama atsižvelgiant į ribines kokybės rodiklių reikšmes. Karpinių telkinių vandens kokybėsrodiklių ribinės vertės pateiktos 5.2 lentelėje.Sunkiųjų metalų tyrimai atlikti VGTU mokslinėje chemijos laboratorijoje. Tyrimų metuištirtos Zn, Cr, Mn koncentracijos (mg/l) atominės absorbcinės spektroskopijos metodu.5.2 lentelė. Karpinių telkinių vandens kokybės rodiklių ribinės vertėsKokybės rodiklisRibinė vertėIštirpęs deguonis (mg/l O 2 ) ≥ 7 mg/l O 2(minimali koncentracija 4 mg/l O 2 )pH nuo 6 iki 9Fosfatai (mg/l PO 2 ) ≤ 0,4Nitritai (mg/l NO 2 ) ≤ 0,15Amonio jonai (mg/l NH 4 ) ≤ 1Nejonizuotas amoniakas (mg/l NH 3 ) ≤ 0,025100

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!