Turinys

mažinti buvo išberta daugiau kaip 14 tūkstančių tonų natrio chlorido bei beveik 16 tūkst. m 3 smėliobei natrio chlorido druskos mišinio. Siekiant nustatyti techninių druskų neigiamą poveikį kelioaplinkoje esančioms ekosistemoms, 2004 m. VGTU Aplinkos apsaugos katedros mokslininkaiatliko kelių priežiūrai naudojamų druskų įtakos titnaginių dumblių įvairovei Verkių tvenkinyje beiGineitiškių ežere tyrimus. Nustatyta, kad viena iš priežasčių, galėjusių turėti įtakos druskingiemsvandenims būdingų titnaginių dumblių išplitimui – kelių priežiūrai naudojamos druskos (chloridai)(Oškinis, 2005).3.5. Vandens telkinių tarša dėl automobilių transporto ir jos analizėKonkrečių tyrimų apie automobilių transporto tiesioginę taršą Lietuvos miestų vandenstelkiniams, taršos poveikį vandens ekosistemoms nebuvo vykdyta. Vandenų tarša miestuosepaprastai siejama su pramonės įmonių tarša. Tačiau galima kalbėti apie automobilių transportonetiesioginių vandenų taršą, kurią sukelia automobilių kelių priežiūrai naudojamos įvairioscheminės medžiagos.Esant tokioms Lietuvos klimatinėms sąlygoms, būtina kelių ir gatvių priežiūra šaltuoju metųperiodu. Dėl dažnų kritulių ir neigiamos temperatūros naudojamos transporto priemonių beipėsčiųjų saugumą užtikrinančios priemonės ir medžiagos (Laurinavičius, 1996; Kazlauskienė,2003).Todėl siekiant sudaryti tinkamas eismo sąlygas lapkričio–kovo mėnesiais, nuo valstybinėsreikšmės kelių (magistralių, krašto, rajoninių) bei miestų gatvių valomas sniegas (ledas) beibarstoma cheminėmis ir frikcinėmis medžiagomis (Eismo sąlygos, 2004). Pastaraisiais metais mūsųšalyje iš cheminių medžiagų plačiai naudojamos druskos (chloridai): NaCl, CaCl 2 – ir jų mišiniai.Chloridų santykis bei sklaidos normos priklauso nuo konkrečių aplinkos sąlygų (aplinkostemperatūros, sniego storio, eismo intensyvumo ir pan.) Žiemą, atsižvelgiant į meteorologinessąlygas, ant valstybinės reikšmės kelių bei miesto gatvių per mėnesį išberiama 2,5–7,0 kg/m 2chloridų.Nustatyta, kad per visą žiemos laikotarpį pagrindiniams keliams tenka 20–22 kg/m 2 druskų,tai sudaro 100 tūkst. ir daugiau tonų (Rimkus, 1999).Lietuvoje, kai keliai slidūs, dažnai naudojamas natrio chloridas (NaCl). Pagrindinisargumentas naudoti NaCl – kaina. Vilniaus miesto kelius prižiūrinčios bendrovės „Grinda“administracijos teigimu 2008–2009 m. į miesto gatves išvažiuos 27 barstytuvai, pagrindiniuosemiesto keliuose pilantys šlapią druską, ir 12 atokesnes miesto gatves smėlio ir druskos mišiniubarstančių automobilių. Paprastai druska kiekvieną žiemos dieną apibarstoma 567 km Vilniauskelių. Praėjusiais metais išbandyta naujovė – angliškas „Safecote“ tirpalas, kuris maišomas su73