Turinys

iš anksto planuoti priemones automobilių transporto srautams reguliuoti gatvėse, kad 2010 m.nebūtų viršyta NO 2 ribinė vertė – 40 μg/m 3 . Rekomenduojama periodiškai – ne rečiau kaip kas 5metus – atlikti detalesnį užterštumo lygio azoto dioksidu Klaipėdos mieste įvertinimą indikatoriniumetodu. Vidutinės lakiųjų organinių junginių koncentracijos Klaipėdos miesto aplinkos ore buvomaždaug tokios pat kaip ir kituose Lietuvos miestuose. Maksimalios lakiųjų organinių junginiųkoncentracijos užfiksuotos šalia Naikupės–Minijos g., kur neatliekami nuolatiniai matavimai, todėlrekomenduojama periodiškai – ne rečiau kaip kas 5 metus – atlikti detalesnį užterštumo lygiobenzenu Klaipėdos ieste įvertinimą indikatoriniu metodu (Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkosmonitoringas).5.4. Dirvožemio tarša dėl automobilių transporto ir jos analizėKlaipėdos mieste vykdant dirvožemio stebėseną arba konkrečių teritorijų dirvožemio taršosanalizę, didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į sunkiuosius metalus ir naftos produktus. Vientransporto sukeltą taršą dirvožemiui įvertinti sunku, nes sunkiųjų metalų, organinių teršalų šaltiniaimieste gali būti ir pramonės įmonės.Toliau šiame skyriuje pateikti apibendrinti duomenys apie dirvožemio užtaršą. Transportopoveikis vertinamas pagal sąlyginai tipinius transporto teršalus arba jų asociacijas. Tekste minimassuminio užterštumo rodiklis (Zd) leidžia įvertinti kelių cheminių elementų poveikį, tačiau neįvertinasinergetinio cheminių elementų poveikio. Ko – kompleksinis užterštumo rodiklis, leidžiantisvertinti cheminių elementų koncentracijas lyginant jas su DLK vertėmis. Sunkiųjų metalųkoncentracijos lygintos su DLK vertėmis pagal HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagųdidžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ ir foninėmis vertėmis nagrinėjamoje teritorijojepagal Lietuvos geocheminio atlaso duomenis (Kadūnas, 1999).2005 metais Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedrosmokslininkai tyrė Klaipėdos šiaurinės miesto dalies gyvenamosios dalies dirvožemio taršąsunkiaisiais metalais (Cu, Ni, Zn, Mn, Pb ir Co).Nė vieno nagrinėto sunkiojo metalo koncentracija neviršijo DLK. Nustatyta, kad AB„Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ vykdo ferolydinių krovos darbus, kurių metu į aplinkąpatenka Fe junginių dulkės. Padidėjusios Co koncentracijos sietinos su Mn ir Fe hidroksidai, sukuriais jis ir pateko į nuosėdas. Dėl Cr, Cu bei Zn sorbcinių savybių su Fe hidroksidais pastebėtospanaši koncentracijų didėjimo tendencija kaip ir Co atveju. Mažiausia Ni koncentracija aptinkamastambiagrūdžiuose fliuvioglacialinių smėlių, didžiausia – limnoglacialinių ir dugninių morenųmolio-priemolio dirvožemiuose. Manoma, kad tai lėmė mažesnį dirvožemio užterštumą Ni. Pb96