Turinys

8. Vairuotojų profesionalų stresinės situacijos ir jų poveikissaugiam eismuiVairuotojai profesionalai yra veikiami kenksmingų cheminių, fizikinių ir psichosocialiniųveiksnių (stresorių), dėl kurių atsiranda stresinės situacijos. Vairuotojai profesionalai patiria labaistiprų psichologinį stresą [137, 138, 139, 140]. Profesinės saugos ir sveikatos požiūriu stresas darbesuprantamas kaip psichologinė būsena, kuri atspindi darbuotojo poreikių ar galimybių ir jo darboaplinkos nesuderinamumą. Streso būsenai būdingas stiprus susijaudinimas, nemalonios emocijos,jausmas, kad situacija yra nevaldoma. Suvokiamas stresas priklauso nuo fiziologinės reakcijos įgrėsmę ir gebėjimo adaptuotis. Šių sistemų funkcionavimas ir suderinamumas lemia suvokiamostreso stiprumą. Fiziologiškai į stresą reaguojama pasiruošiant biologiškai užprogramuotiemsgynybiniams veiksmams. Padažnėja širdies ritmas ir kvėpavimas, kraujyje padaugėja cukraus irlimfocitų, padidėja kraujo krešėjimas, pakyla arterinis kraujospūdis, įsitempia raumenys. Nedidelisstreso lygis yra natūralus ir neišvengiamas reiškinys. Stresas nekenkia, jei nepažeidžiamiadaptaciniai mechanizmai. Pernelyg stiprus, dažnai pasikartojantis ar ilgai trunkantis stresas darbesukelia psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimus [141].Akcentuotina, kad stresinių situacijų ar darbe patiriamo streso priežastimi gali būti įvairūsdarbo aplinkos sąlygų veiksniai, įvykiai ar situacijos. Šiems stresoriams yra būdinga sąveikautitarpusavyje ir sudaryti kompleksinius veiksnių junginius. Tai su darbo reikalavimais, turiniu,organizavimu, tarpusavio santykiais, administravimu, fizinėmis darbo aplinkos sąlygomis,darbuotojo kompetencija ir jo poreikiais susiję psichosocialiniai veiksniai [141]. Jie gali labaipadidinti bendrą vairuotojų išgyvenamo streso lygį ir yra susiję su rizikingu vairavimu – greičioviršijimu, rizikingu kelio juostų keitimu, važiavimu degant raudonai šviesoforo šviesai, nesaugausatstumo su priešais važiuojančiu automobiliu laikymusi, koncentracijos trūkumu, didesniu eismoįvykiu skaičiumi [137, 142, 143]. Lietuvoje, lyginant su Europos Sąjungos valstybėmis, 2006 m.buvo daugiausiai mirčių keliuose – 223 mirtys milijonui gyventojų. Latvijoje šis rodikis siekė 177,Estijoje – 152, ES šalių bendras rodiklis – 86 mirtys milijonui gyventojų [144].Literatūros šaltiniuose stresas darbe siejamas su vairuotojų profesionalų padidinta sveikatospakenkimų rizika [145, 146, 147]. Yra duomenų, kad vairuotojų mirtingumas dėl kraujagyslių irširdies sistemos ligų yra didesnis lyginant su kitų profesijų darbuotojais. Autobusų ir tramvajųvairuotojų rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis yra 3,3 karto didesnė, taksivairuotojų – 3,1 karto didesnė lyginant su kitų profesijų šalies dirbančiaisiais [148]. Skandinavijosmokslininkų didesnės kraujotakos sistemos ligų rizikos vairuotojams nustatymas paskatino tyrimusdaugelyje šalių, kuriose buvo siekiama išaiškinti rizikos veiksnius, lemiančius šios profesinėsgrupės sveikatos pakitimus. Tyrimai parodė, kad autobusų vairuotojų didelė psichinė įtampa dėl135