Turinys

automobilių Lietuvoje buvo senesni negu 10 metų) yra ženkliai blogesnis už ES vidurkį, toksrezultatas atrodo puikus. Tai nereiškia, kad toks rezultatas bus pasiektas be aktyvių veiksmų išvalstybės institucijų pusės. Būtina ir toliau tęsti infrastruktūros tobulinimo, naujų automobiliųpirkimo skatinimo, kelių eismo saugos bei švietimo, o taip pat ir teisės aktų tobulinimo darbussiekiant kaip įmanoma sumažinti kelių eismo įvykių skaičių ir pasekmes.1.1.7. Eismo spūstysVis daugiau transporto priemonių (daugiausiai lengvųjų automobilių) prisideda prie ir taiptankaus eismo srauto, taip paralyžuodami visą sistemą ir sąlygodami didėjančius nuostolius visiemssistemos vartotojams. Spūstys visą transporto sistemą daro neefektyvia.Spūstys keliuose – viena didžiausių problemų. Jos vis didėja ir įvairiais vertinimais ESkainuoja apie 1 % nuo BVP. Lietuvoje ši kaina greičiausiai yra mažesnė, nes kelių spūstys susidarosantykinai nedaugelyje miestų. Šiuo atžvilgiu pirmauja Vilnius, kur dėl nepakankamai išvystytosgatvių infrastruktūros ir didžiausio automobilių kiekio Lietuvoje susidaro didžiausios spūstys.1.2. Transporto neigiamo poveikio aplinkai apibendrinimas1.7 lentelė pateikia transporto rūšių daromo poveikio aplinkai palyginimą. Vertinimasatliekamas Likerto skalėje nuo -3 iki +3. -3 rodo didžiausią neigiamą poveikį, o +3 didžiausiąteigiamą poveikį.Atkreiptinas dėmesys, kad teigiamų reikšmių nėra. Todėl darytina išvada, kad transportasgeriausiu atveju gali būti tik neutralus aplinkos atžvilgiu. Visais kitais atvejais jo poveikis yravertinamas kaip neigiamas. Didžiausią neigiamą poveikį daranti transporto rūšis yra keliųtransportas.1.7 lentelė. Įvairių transporto rūšių poveikio aplinkai palyginimasTransportorūšisOro tarša(indeksai)Vandens tarša(Likerto skalė)Dirvožemiotarša (Likertoskalė)Taršatriukšmu(Likerto skalė)Žemėspanaudojimas(Likerto skalė)Kelių 100 -1 -3 -2 -3Geležinkelių 46 -1 -2 -2 -2Vidaus vandenų 47 -3 -1 0 -1Trumpųjųnuotolių laivyba37 -3 -1 0 -118