Turinys

atlikta „Epi Info 2007“ ir „SPSS 11“ statistiniais paketais. Apskaičiuoti stresorių ir stesinėsreakcijos vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai. Stresoriaus vidurkio didėjimas nurodė jointensyvėjimą, steso simptomo ar stresinės reakcijos vidurkio didėjimas – labiau išreikštą stresinęreakciją.Eismo saugumo nepaisymo transporto spūstyse dažnio ir stresorių ryšiui bei vairuotojųstreso simptomų ar stresinės reakcijos dažnumo ir stresorių ryšiui nustatyti naudota daugiafaktorinėlinijinė regresinė analizė, kur transporto spūstyse eismo saugumo nepaisymas ir stresinė reakcijabuvo priklausomi dydžiai, o stresoriai – nepriklausomi. Daugiafaktoriniam regresiniam modeliuisudaryti pasirinktas laipsniško įtraukimo būdas (angl. stepwise). Pradiniame etape į modelį įtrauktasstipriausias pagal koreliacinį ryšį su eismo saugumo nepaisymu transporto spūstyse ar stresinevairuotojų reakcija veiksnys. Siekiant padidinti modelio efektyvumą, kiekviename kitame etape įmodelį buvo įtraukiama po vieną veiksnį. Procedūra buvo kartojama tol, kol buvo įtraukti visitransporto spūstyse eismo saugumo nepaisymo ir stresorių ryšiui arba stresinės reakcijos ir stresoriųryšiui statistiškai reikšmingi veiksniai [164]. Apskaičiuoti į modelius įtrauktų veiksnių koreliacijoskoeficientai (r), standartizuoti regresijos koeficientai (Beta), pakoreguotas determinacijoskoeficientas (R 2 ) ir Fišerio kriterijus (F).Mikroautobusų ir taksi tirtiems rodikliams palyginti naudoti Higienos instituto Darbomedicinos centro baigiamosios 2000–2001 m. ataskaitos „Vilniaus miesto visuomeninio transporto(troleibusų ir autobusų) vairuotojų darbo sąlygų ir sveikatos būklės įvertinimas“ duomenys [165].8.3. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas8.3.1. Vairuotojų profesionalų stresines situacijas darbe sąlygojantysveiksniai, jų intensyvumasNustatyta, kad mikroautobusų ir taksi vairuotojų darbo stresorių vertinimas statistiškaireikšmingai skiriasi (8.2 lentelė). Nustatyti intensyvesni mikroautobusų vairuotojų blogųbendradarbių santykių, ribotų trumpų darbinių pertraukėlių, priverstinio darbo tempo, dėmesiokoncentracijos ir nepasitenkinimo darbu veiksniai lyginant su taksi vairuotojų tais pačiaisveiksniais. Tuo tarpu taksi vairuotojų – intensyvesni darbo nesavarankiškumo, fizinės įtampos irizoliacijos veiksniai.Tyrimo rezultatai parodė, kad mikroautobusų ir taksi vairuotojai dėmesio koncentracijos,atsakomybės už kitų asmenų saugumą, atsakomybės už materialines vertybes ir skubėjimoveiksnius vertino kaip labiausiai intensyvius stresorius, darbo nesavarankiškumą – kaip mažiausiai140