Turinys

2007 m. Kauno mieste nustatytas vidutinis oro užterštumas azoto dioksidu buvo 25,0 µg/m 3 ,tai didžiausia metinė azoto dioksido koncentracija per visą tyrimų laikotarpį (2001–2007 m.).Mažiausias vidutinis užterštumas azoto dioksidu buvo nustatytas 2004 m. (14,0 µg/m 3 ).Analizuojant vidutines sezonines azoto dioksido koncentracijas per visą tyrimų laikotarpį,gauta, kad didžiausia vidutinė azoto dioksido koncentracija būdinga pavasario ir rudens sezonams –18,3–18,9 µg/m 3 , o mažiausia – žiemos ir vasaros sezonams – 16,5 µg/m 3 .Sezoninių azoto dioksido koncentracijų kaita Kauno mieste 2001–2007 m. pateikta4.3 paveiksle.35Koncentracija, µg/m 3302520151021,719,215,3 15,613,4 16,7 17 18,8 20,219,115,3 15,7 16,912,6 12,616,312,7 14,515,6 15,4 161829,326,423,520,815,1 17502001 žiema2001 pavasaris2001 vasara2001 ruduo2002 žiema2002 pavasaris2002 vasara2002 ruduo2003 žiema2003 pavasaris2003 vasara2003 ruduo2004 žiema2004 pavasaris2004 vasara2004 ruduo2005 žiema2005 pavasaris2005 vasara2005 ruduo2006 žiema2006 pavasaris2006 vasara2006 ruduo2007 žiema2007 pavasaris2007 vasara2007 ruduo4.3 pav. Sezoninių azoto dioksido koncentracijų kaita Kauno mieste 2001–2007 m. (Kauno m. sav.)2007 m. sezoninė azoto dioksido koncentracija Kauno mieste pasižymėjo nuosekliu kitimunuo 20,8 µg/m 3 žiemą iki 29,3 µg/m 3 rudenį. Pavasarį ir vasarą šio teršalo koncentracija atitinkamaibuvo 23,5 ir 26,4 µg/m 3 . Tuo tarpu 2006 m. sezoninė azoto dioksido koncentracija Kauno miestekito nuo 15,1 µg/m 3 vasarą iki 18,0 µg/m 3 pavasarį. Žiemą ir rudenį šio teršalo koncentracijaatitinkamai buvo 16,0 ir 18,0 µg/m 3 . 2007 m. sezoninės azoto dioksido koncentracijos buvodidžiausios per visą tyrimų laikotarpį (2001–2007 m.). Panašios azoto dioksido koncentracijos buvonustatytos 2003 m. ir 2005 m. pavasario sezonų metu (20,2 µg/m 3 ir 21,7 µg/m 3 ), 2001 m. žiemą(19,2 µg/m 3 ) ir 2005 m. rudenį (19,1 µg/m 3 ). 2007 m. azoto dioksido koncentracija pasižymėjonuosekliu kitimu, t.y. nuosekliai didėjo, 2001 metais ji nuosekliai mažėjo, o 2002 metais taip patdidėjo. Visais kitais metais ji kito nenuosekliai. Tokius šio teršalo koncentracijų svyravimus galėjolemti ekonominė situacija, nereguliarūs transporto srautai bei nevienodos tyrimų metu buvusiosmeteorologinės sąlygos.84