Turinys

Daugiajuostis Helbingo modelis įvertina tris papildomus narius:• greičio sklaidą aprašantis narys ( tj)VCįvertina greičių kitimą dėl „netobulo“vairavimo;• juostų keitimą aprašantis narys ( tj)LCįvertina fazinės erdvės tankio pokyčiustransporto priemonei išvažiuojant iš savo juostos į juostą j;• užduodamas transporto priemonių įvažiavimo ir išvažiavimo iš kelio segmento dažnisvj[10, 16].Hoogendoornas patikslino bendro modelio lygtis, kad gautų jungtinį daugiajuostįdaugiaklasį modelį, aprašantį u klasės greičio dinamiką kelio juostoje j, kur yra netrukdomasojudėjimas ( c 1) arba spūstis ( c 2 ), naudojant fazinės erdvės tankį ( x,v,v , ) :( u,j,c)t . (2.16)t( u,j,c) v x( u,j,c) ( t( u,j,c))ACC ( t( u,j,c))INT ( t( u,j,c))ILC ( t( u,j,c))CLCVisi anksčiau aprašyti modeliai yra atskiri bendro Hoogendoorno modelio atvejai [11, 12].Aptartieji modeliai naudojami nagrinėjant eismo srautus, tačiau gerokai nutolsta nuo realiųsąlygų. Nors pastaruoju metu koreguotieji modeliai tiksliau atspindi realų transporto srautą, juosnaudoti galima, kai turimi eksperimentiniai duomenys bei tam tikra srautų modeliavimo patirtis.Norint analizuoti spūsčių susidarymo specifiką, būtini papildomi modeliai, detaliau aprašantystransporto priemonių ir kelio infrastruktūros bei transporto priemonių tarpusavio sąveiką.2.2. Transporto priemonės transporto sraute modelis2.2.1. Posistemė „Transporto priemonė – vairuotojas“Transporto priemonės dinamika. Pirminis modeliavimo etapas yra pavienės transportopriemonės dinaminis modelis, kuriuo galima susieti transporto priemonės greitį su kelio piketu,naudojant kelią aprašančius duomenis. Pavienės transporto priemonės dinamikos judėjimo keliaissu danga sąlygomis uždaviniai yra tapę klasikiniais ir išspręsti [19, 20, 21, 22, 23].Pirminiame etape nagrinėjamas konkretus automobilis su savo masių pasiskirstymu, varikliocharakteristikomis, transmisijos perdavimo santykiais bei kitomis charakteristikomis [23, 24, 25,26, 27]. Kartu nustatomos ir kelio charakteristikos: kelio išilginis profilis, horizontaliose kreivėse –posūkių spinduliai, kelio skersinis profilis, rato sukibimas su kelio danga, kelio dangos kokybė beigreičio apribojimai [24, 25]. Šių charakteristikų pakanka, kad būtų galima prognozuoti galimus28