Turinys

Eismas kolonoje. Modeliuojant transporto srautus, susiduriama su apibendrinimo problema.Pirmiausia tai transporto priemonės individualumo klausimas. Kartu su vairuotoju transportopriemonės yra atskiri objektai, turintys unikalias savybes, tačiau srautuose jos priklauso nuo kitųtransporto priemonių, nes judėti absoliučiai laisvai negali. Dėl to srautų modeliuose priimamavienokia ar kitokia transporto priemonių, sudarančių srautą, ,,vidurkio” metodika.Kai kuriuose srautų modeliuose naudojamas judėjimo paskui lyderį algoritmas. Jis numato,kad srautą sudaro vienodų charakteristikų transporto priemonės. Priešingu atveju, grupė galisusiskirstyti į keletą grupių, kurių lyderiais taptų „silpniausios“, t.y. prasčiausia dinamikapasižyminčios transporto priemonės. Kita vertus, šiuolaikinės transporto priemonės konstruojamospagal reikalavimą išsilaikyti transporto sraute, t.y. palaikyti normalią transporto srauto dinamiką,nors, kaip rodo modeliavimo rezultatai (2.12 pav.), kartais tai neracionalu.Sekimo pagal lyderį algoritmas numato, kad vairuotojai elgiasi drausmingai ir pasižymigeranoriškumu, t.y. specialiai nebando išderinti srauto dinamikos bei laikosi saugumo reikalavimų.Vienas iš pastarųjų, dažniausiai naudojamų srautų modeliuose, yra saugaus atstumo tarp transportopriemonių, važiuojančių sraute, pasirinkimas. Čia reikia įvertinti visus sistemos „vairuotojas –automobilis – kelias – aplinka“ faktorius, kurių kiekvienas lemia saugaus eismo greitį. Pagrindiniailemiantys veiksniai yra transporto srauto greitis, stabdžių sistemų charakteristikų skirtumai,„pirmaujančio“ ir „sekančio paskui“ automobilių tipai, kelio dangos tipas ir būklė. Kadangitransporto srautų modeliuose viena iš pagrindinių charakteristikų yra srauto tankis, saugus atstumasvertinamas ne tarp automobilių, o nuo lyderio priekio iki sekančio automobilio galo, saugusatstumas srautų modeliuose priklauso ir nuo „pirmaujančio“ automobilio matmenų.Saugaus atstumo tarp automobilių pasirinkimas nemaža dalimi priklauso nuo vairuotojopatirties, pastabumo ir elgsenos srautuose. Važiuojant mieste, bendrame transporto sraute, pernelygdidelis pasirinktas atstumas gali „išprovokuoti“ kitoje juostoje važiuojantį vairuotoją, persirikiuotiprieš vairuojamą automobilį, kas akimirksniu saugų atstumą gali sumažinti kelis kartus bei priverstivairuotoją stabdyti vėl koreguojant atstumą. Kita vertus, vairuotojai, prognozuodami, kad prieš taiesantis automobilis nestabdys, didelio tankio srautuose kartais laikosi mažesnio, nei derėtų pagalskaičiavimus, atstumo. Miesto kamščiuose, kur automobiliai juda pėsčiųjų greičiu, šis atstumasnedidelis (3–5 m). Sustojus, tarp automobilių turėtų likti 2 m atstumas tuo atveju, jei priešais esantisautomobilis „sugestų“ ir tektų jį apvažiuoti, nors skaičiavimuose šis atstumas mažinamas.Bendrieji saugaus atstumo nustatymo principai yra aptarti literatūroje, tačiau srautųmodeliuose naudojami supaprastinti, kartais galintys iškreipti problemos esmę. Paprasčiausiasatvejis yra, kai tariama, jog srautą sudaro vienodų charakteristikų transporto priemonės. Šiuo atvejusaugus atstumas priklausytų tik nuo vairuotojo reakcijos laiko t r , t.y. nuo momento, kai prieš taivažiuojanti transporto priemonė pradeda stabdyti, ir momento, kai pradeda stabdyti sekančios44