Turinys

ilgalaikės mišrios pramoninės-buitinės ir automobilių bei geležinkelio taršos zonose. Gausiaumetalų yra reljefo pažemėjimų, įvairių pramonės įmonių, fabrikų kiemų, karinių poligonų,automobilių parkų, garažų masyvų, dirbtuvių, buitinių atliekų šiukšlynų teritorijų, ankštųgyvenamųjų kvartalų kiemų ir šalikelių dirvožemyje. Padidintos sunkiųjų metalų koncentracijos iranomalinės jų sankaupos yra arčiau miesto centro, intensyviausios ir intensyvios urbanizacijos irtechnogeninės apkrovos funkciniuose rajonuose: Vilijampolėje, Šančiuose, Centre, Dainavoje,Petrašiūnuose, Aleksote. Miesto dirvožemis daugiausiai užterštas Pb, Zn ir Cu. Mažiausios sunkiųjųmetalų koncentracijos nustatytos ties vakarine miesto apylankos automagistralės ir miesto vakarineribomis (Vijukai). Pagal suminio užterštumo (Zd) pasiskirstymą dirvožemyje sudarytas žemėlapis,kuriame pavaizduotas Kauno dirvožemio užterštumo lygis: (i) leistinas Cr, Cd, Pb, Ni, Cu, Znsuminis užterštumo rodiklis (Zd) užima 90,4 % tirto dirvožemio teritorijos; (ii) vidutiniopavojingumo, pavojingas ir ypač pavojingas Cr, Cd, Pb, Ni, Cu, Zn suminis užterštumo rodiklis(Zd) užima tik 9,6 % tirto dirvožemio teritorijos. Dėl riboto lėšų kiekio liko neištirtas dirvožemioužterštumas sunkiaisiais metalais sąlyginai švarioje miesto dalyje: Kleboniškyje, Sargėnuose,Vytėnuose (Dirvožemio apsauga, 2008).Informacija apie dirvožemio taršą automagistralių zonose suteikia daugiau žinių apieautomobilių transporto poveikį dirvožemiui. Pvz., 2001 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto irKauno technologijos universiteto mokslininkai nustatė, kad tirti dirvožemiai Vilnius–Kaunas–Klaipėda magistralės zonoje yra labai užteršti Ni (DLK viršijama daugiau nei 7 kartus), Pb (DLKviršijama iki 6 kartų), Cu (DLK viršijama daugiau nei 5 kartus) ir Cr (DLK viršijama daugiau nei 4kartus) (ištraukai paruošti naudotas 1 NCH 3 COONH 4 ) (Motuzas, 2001).4.5. Vandens telkinių tarša dėl automobilių transporto ir jos analizėPaviršinio vandens telkinių taršą lemia automobilių transporto ir kelių eksploatavimosąveika. Šios sąveikos metu su paviršinėmis lietaus nuotekomis į aplinkinius vandens telkinius irdirvožemį gali patekti įvairios kenksmingos medžiagos – naftos produktai, sunkiųjų metalųjunginiai, automobilių transportu gabenamos medžiagos. Į aplinką taip pat patenka iš įvairiųtransporto priemonių varvantys tepalai, atsitiktinai ar eismo įvykių metu išsiliejusios kenksmingosmedžiagos. Didelę dalį pervežamų skystų ar birių krovinių sudaro naftos produktai, cheminės irmineralinės trąšos bei statybinės medžiagos.1996 m. statistiniais duomenimis naftos produktai sudarė 23,4 %, trąšos – 8,7 %, statybinėsmedžiagos – 5,5 % bendro pervežtų krovinių kiekio.Be to, kelių ir gatvių barstymas druska ir smėliu palieka chloridų, natrio ir kalciokoncentracijas keliuose bei pakelėse. Eksploatuojant kelius, transporto priemonės dyla, dėl to87