Turinys

įtraukti pradiniame etape. Šiame etape modelio efektyvumas – 22 %. Antrojo stresoriaus – eismosaugumo nepaisymo transporto spūstyse – įtraukimas modelio efektyvumą pagal pakoreaguotądeterminacijos koeficientą padidino iki 31 %. Sekančiuose etapuose paeiliui įtraukti dar du darbostresoriai – fizinė įtampa ir priverstinis skubėjimas darbe. Jie modelio efektyvumą padidino iki37 %. Penktame etape į modelį įtrauktas nepasitenkinimo gyvenimu veiksnys, kuris rezultatąpagerino iki 39 %, šeštame etape dėmesio koncentracijos stresorius – dar 2 %. Izoliacijos ir blogųbendradarbių santykių veiksnių įtraukimas kartu su kitais anksčiau įtrauktais veiksniais (sunkiaisdažnai pasikartojančiais darbo periodais, eismo saugumo nepaisymu, fizine įtampa, priverstiniuskubėjimu, nepasitenkinimu gyvenimu, dėmesio koncentracija) leido 42 % paaiškinti dažnesnęautobusų vairuotojų stresinę reakciją [165].Kaip žinoma, vairavimo sąlygos Vilniaus mieste yra apsunkintos visiems vairuotojams,tačiau vairuotojams profesionalams su specifinėmis vairavimo problemomis susidurti ir priimtigreitus sprendimus tenka nuolat. Susidarius konfliktinei situacijai ar iškilus saugumo pavojui,vairuotojas negali tikėtis pagalbos iš savo kolegų ar vadovų. Vairuotojo darbo specifika reikalaujanuolat besikeičiančių situacijų akylaus stebėjimo, o priimant sprendimus būtina atsižvelgti į daugelįveiksnių. Situaciją apsunkina dar ir tai, kad, dažnai siekiant išvengti žmonių sužeidimo armaterialinių nuostolių, reikia greitai reaguoti, sudėtingus sprendimus tenka priimti skubiai [169].Nustatyta, kas izoliacija, t.y. socialinio kontakto su kolegomis nebuvimas, ir priverstinai didelisdarbo tempas statistiškai patikimai susiję su miokardo infarkto išsivystymu [170]. Transportospūstyse griežti visuomeniniame transporte dirbančių vairuotojų darbo grafikai, skubėjimasneišvengiamai sukelia įvairias stresines reakcijas. Literatūros šaltinių duomenimis vairuotojųprofesionalų vairavimo sukelta įtampa ypač dažnai sukelia padidėjusį nuovargį. Padidėjęs nuovargisglaudžiai susijęs su miego problemomis. Sutrikęs miegas dar labiau didina nuovargio pojūtį. Yraduomenų, kad nuovargis yra pagrindinė eismo įvykių ir vairuotojų mirčių priežastis [147, 158]. Kitavertus, tokie vairuotojų streso simptomai kaip padidėjęs nuovargis ar kiti nemolonūs pojūčiai yrapirmieji pavojaus ženklai, kurie įspėja apie padidėjusią grėsmę darbuotojo sveikatai.Esant intensyviam ir ilgai trunkančiam stresui gali būti pažeidžiami funkciniai adaptaciniaimechanizmai, susilpnėti vairuotojų imuninė sistema ir mažėti atsparumas infekcijoms. Todėltikimybė, kad darbuotojai ne tik dažniau skųsis įvairiais skausmais ir negalavimais, bet ir dažniausirgs širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo, raumenų ir skeleto sistemų ligomis, didėja.Literatūros šaltiniuose daugiausia nagrinėti autobusų vairuotojų sveikatos problemaspredisponuojantys psichosocialiniai darbo stresoriai. Akcentuojamos didėjančios transporto spūstysdidmiesčiuose. Netterstom B duomenimis, dėl didelių transporto kamščių autobusų vairuotojųišeminės širdies ligos rizika padidėja apie du kartus, lyginant su autobusų vairuotojais, kurie dirbamažiau intensyvaus eismo maršrutuose [170].150