žiemapavasarisvasararuduo4.4 pav. Vidutinės sezoninės azoto dioksido koncentracijos skirtinguose Kauno miesto rajonuose(2007 m. žiemą – 2007 m. rudenį) (Kauno miesto savivaldybė)Iš visų rajonų tarša azoto dioksidu išsiskiria Centras. Vidutinė metinė šio teršalokoncentracija čia siekė 35,6 µg/m 3 , t.y. 2,5 karto daugiau nei švariausiame rajone – Rokuose(13,8 µg/m 3 ). Prie labiau užterštų rajonų galima priskirti Žaliakalnį, Dainavą, Šilainius, Sargėnus,Vilijampolę, Kalniečius, kuriuose azoto dioksido koncentracija kito nuo 30,3 iki 21,1 µg/m 3 . Azotodioksido koncentracija Petrašiūnuose, Šančiuose, Palemone, Romainiuose, Panemunėje, Aleksotesvyravo nuo 20,8 iki 15,2 µg/m 3 . Mažiausiai užterštas 2007 m. buvo Rokų rajonas (13,8 µg/m 3 ).2007 m. Kauno mieste nustatytas vidutinis oro užterštumas azoto dioksidu buvo 25,0 µg/m 3 :didžiausias per visą tyrimų laikotarpį. Didžiausia vidutinė azoto dioksido koncentracija 2001–2007 m. būdinga pavasario ir rudens sezonams (18,9 µg/m 3 , 18,3 µg/m 3 ), o mažiausia – vasaros iržiemos (16,5 µg/m 3 ). 2007 m. sezoninė azoto dioksido koncentracija Kauno mieste kito nuo20,8 µg/m 3 žiemą iki 29,3 µg/m 3 rudenį. Pavasario ir vasaros tyrimų metu nustatyta šio teršalokoncentracija atitinkamai buvo 23,5 ir 26,4 µg/m 3 . 2007 m. azoto dioksido paros ribinė vertė (RV)buvo viršyta žiemą vienoje vietoje, pavasarį – trijose, vasarą – šešiose, o rudenį – trijose. 2007 m.vyravo didelio užterštumo (0,41–0,6 RV) zona. Dalį miesto teritorijos apėmė labai didelioužterštumo (0,61 – 0,8 RV) zona. Ji apėmė dalį Centro, Žaliakalnio, Dainavos, Vilijampolės,85
Šilainių, Sargėnų, Kalniečių rajonų. Ypatingai didelio (> 0,81 RV) užterštumo zona apima dalįCentro, Žaliakalnio, Dainavos rajonų. Vidutinio užterštumo (0,21–0,4 RV) zona apimaVaišvydavos rajoną, dalį Aleksoto, Panemunės, Palemono rajonų. Mažiausio užterštumo zonosnenustatyta. Vidutinė metinė azoto dioksido koncentracija 2007 m. Centre siekė 35,6 µg/m 3 .Žaliakalnyje, Dainavoje, Šilainiuose azoto dioksido koncentracija kito nuo 30,3 iki 27,6 µg/m 3 .Mažiausiai užteršti buvo Rokų, Panemunės, Aleksoto rajonai (13,8–15,5 µg/m 3 ). Pagal oro taršąazoto dioksidu 2001–2007 m. galima sąlyginai išskirti tris rajonų grupes: didelio užterštumo(Centras, Žaliakalnis, Dainava), vidutinio užterštumo (Šilainiai, Šančiai, Aleksotas, Petrašiūnai,Vilijampolė, Petrašiūnai, Kalniečiai) ir mažo užterštumo (Palemonas, Panemunė, Sargėnai,Romainiai, Rokai). Azoto dioksido koncentracija Kauno mieste dėl transformacinės ūkio depresijosiki 1996 m. gana sparčiai mažėjo, tačiau atsigaunant ekonomikai nuo 1998 m. pradėjo gana sparčiaididėti ir 2001 m. pasiekė 1993 m. lygį. 2002–2003 m. buvo užfiksuotas tam tikras azoto dioksidokoncentracijos ore sumažėjimas, tačiau pastaraisiais (2005–2007) metais vėl nustatytas vidutinėsazoto dioksido koncentracijos padidėjimas iki 24–27 µg/m 3 , ir gana dažnai azoto dioksidokoncentracija kai kuriuose miesto rajonuose viršija ribinę vertę. Dulkių koncentracija Kauno miestenuo 1997 m. taipogi palaipsniui auga. Ypatingai aukštos dulkių koncentracijos ore užfiksuotos 2000ir 2001 m., kai vidutinė metinė dulkių koncentracija ore faktiškai prilygo arba viršijo DLK (150µg/m 3 ). 2004–2005 m. buvo fiksuojamas gerokai mažesnis dulkių kiekis ore ir vidutinė dulkiųkoncentracija neviršijo 80 µg/m 3 . Tačiau pastaraisiais metais vėl stebimas dulkių koncentracijosdidėjimas ir 2007 m. vidutinė dulkių koncentracija ore pasiekė 120 µg/m 3 (Kauno miestosavivaldybė).4.4. Dirvožemio tarša dėl automobilių transporto ir jos analizė1998–2002 m. išnagrinėta 70 % (110 km 2 ) Kauno miesto teritorijos ir nustatytos sunkiųjųmetalų (Pb, Zn, Cd, Cu, Cr, Ni) koncentracijos.Tyrimų metu sunkiųjų metalų koncentracija nustatyta Šilainių, Vilijampolės, Linkuvos, IXforto, Romainių, Vijukų, Kaniūkų, Lampėdžų, Senamiesčio, Žaliakalnio, Kalniečių, Eigulių,Centro, Šančių, Dainavos, Petrašiūnų ir Palemono dirvožemiuose. Miesto dirvožemių užterštumolaipsnis geochemijos atlase yra įvertintas pagal keletą rodiklių: didžiausias leistinas koncentracijas(DLK) ir fonines koncentracijas (F), koncentracijos koeficientus (K K ), suminio užterštumo rodiklį(Zd). Kiekvienam elementui sudaryti du žemėlapiai ištirtam plotui. Viename jų – dirvožemioužterštumo laipsnis sunkiaisiais metalais įvertintas sugrupavus konkrečius duomenis, o kitame –pagal koncentracijos koeficientus. Kauno miesto dirvožemiuose sunkieji metalai yra susikaupę86
- Page 3 and 4:
6.3. Automobilių transporto keliam
- Page 5 and 6:
nepritekliaus bei žmonių sveikato
- Page 7 and 8:
MtneKelių Oro Geležinkelių KitaE
- Page 9 and 10:
1995 - 2004 m. gana sparčiai kito
- Page 11 and 12:
pateko beveik 55 % iš visos CO emi
- Page 13 and 14:
eismo apimčių. Lietuvos išmetamu
- Page 15 and 16:
triukšmo lygį kasdien patiria api
- Page 17 and 18:
1.6 lentelė. Lietuvos kelių eismo
- Page 19 and 20:
automobilių Lietuvoje buvo senesni
- Page 21 and 22:
2. Transporto srautai ir spūsčių
- Page 23 and 24:
atlikta daugybė tyrimų įvairiose
- Page 25 and 26:
• kinetiniai dujų nenutrūkstami
- Page 27 and 28:
~ 1 ~ (x,v,t)wv ~ (x,w,t)dw . (2.
- Page 29 and 30:
Daugiajuostis Helbingo modelis įve
- Page 31 and 32:
eksploatacinės charakteristikos to
- Page 33 and 34:
Šių variklių charakteristikas da
- Page 35 and 36: 2.4 pav. Vidaus degimo variklio su
- Page 37 and 38: principu. Sudarant transporto priem
- Page 39 and 40: a)(b)2.7 pav. Puasono skirstinys: a
- Page 41 and 42: V, m/s14121086420PirmynV,m/skuroSA,
- Page 43 and 44: l/100km80706050403020100Kuro sąnau
- Page 45 and 46: Eismas kolonoje. Modeliuojant trans
- Page 47 and 48: čiav , v - pradinis ir galinis tra
- Page 49 and 50: Viena iš pagrindinių charakterist
- Page 51 and 52: 2.18 pav. Eilių ilgiai D1 eismo ju
- Page 53 and 54: Nagrinėti modeliai leidžia gana t
- Page 55: 16,8 17,4 15,4252018,618,621,221,2q
- Page 58 and 59: 2.4.2. Klaipėdos miestas2.24 pav.
- Page 60 and 61: 2.4 lentelėSugaišdavoaut./parąSu
- Page 62 and 63: 2.5 lentelėM1 M2 M3 N1 N2 N3Koef.
- Page 64 and 65: triukšmo, patenkančio į patalpas
- Page 66 and 67: 3.2 pav. Vilniaus miesto kartografu
- Page 68 and 69: 3.3 lentelė. Vilniaus miesto autom
- Page 70 and 71: valandų vidurkis nuo 2 iki 3 µg/m
- Page 72 and 73: 3.7 lentelė. 2007 m. statistiniai
- Page 74 and 75: mažinti buvo išberta daugiau kaip
- Page 76 and 77: Lietuvos Aplinkos apsaugos minister
- Page 78 and 79: Didžiausios chloridų koncentracij
- Page 80 and 81: V. Krėvės pr., Baltų pr., Šiaur
- Page 82 and 83: Lyginant duomenis triukšmo lygių,
- Page 84 and 85: Prie pačių triukšmingiausių mie
- Page 88 and 89: ilgalaikės mišrios pramoninės-bu
- Page 90 and 91: Tyrimų rezultatai parodė, kad tie
- Page 92 and 93: Tyrimų taškuose, esančiuose prie
- Page 94 and 95: Kaip ir kituose didžiuosiuose Liet
- Page 96 and 97: palaipsniui didėja (Oro kokybės m
- Page 98 and 99: pasiskirstymą analizuotoje teritor
- Page 100 and 101: Zn, P, Zr ir naftos produktų. Did
- Page 102 and 103: Tyrimų duomenys rodo, kad šių va
- Page 104 and 105: 5.10 pav. Cinko koncentracijų pasi
- Page 106 and 107: sankirtų (Taikos pr., Šilutės pl
- Page 108 and 109: GARSAS(subjektyviai suvokiamas triu
- Page 110 and 111: kraujo krešėjimą, kuris gali bū
- Page 112 and 113: Dozė - atsakasPoveikio zonaRizikos
- Page 114 and 115: Išvada. Triukšmo dirginamasis pov
- Page 116 and 117: kambariuose nustatytus ekvivalentin
- Page 118 and 119: 6.4 lentelė. Didžiausi triukšmo
- Page 120 and 121: 6.6. ApibendrinimasVilniuje triukš
- Page 122 and 123: 7. Poveikio klimato kaitai vertinim
- Page 124 and 125: 80,0025,0070,0060,0020,00BVP, mlrd.
- Page 126 and 127: ekv (7.4 pav.). Tokį spartų šilt
- Page 128 and 129: 7.4 lentelė. Prognozuojami metinia
- Page 130 and 131: detergento (valančių) savybių, d
- Page 132 and 133: 7.5 lentelė. Deginių dūmingumo p
- Page 134 and 135: dujiniams degalams, veikimo princip
- Page 136 and 137:
8. Vairuotojų profesionalų stresi
- Page 138 and 139:
sąlygoms [152]. Kitų tyrimų duom
- Page 140 and 141:
8.2. Tyrimo objektas ir metodaiTyri
- Page 142 and 143:
intensyvų psichosocialinį stresor
- Page 144 and 145:
Fizinė įtampa statistiškai patik
- Page 146 and 147:
8.4. Vairuotojų transporto spūsty
- Page 148 and 149:
8.5. Dažnesnius profesionalų vair
- Page 150 and 151:
Literatūros šaltiniuose teigiama,
- Page 152 and 153:
9. Nuostolių dėl kelių eismo įv
- Page 154 and 155:
automobilių, motociklų ir dvirač
- Page 156 and 157:
A5- Lietuvos policijos eismo priež
- Page 158 and 159:
Krovinių sugadinimo nuostoliai ( A
- Page 160 and 161:
čia:čia:čia:MP- mirtinos pasekm
- Page 162 and 163:
SSIM1S1L117390,719150,00 79701,15 L
- Page 164 and 165:
9.5. Dalies BVP netekimas, prarasta
- Page 166 and 167:
čia:I4n 21,5 nP1,089BVP BVP D
- Page 168 and 169:
Nuostoliai, kai žmonės nukenčia
- Page 170 and 171:
KeliųeismoįvykiųskaičiusŽuvusi
- Page 172 and 173:
10.1. Spūsčių kaštaiSpūstys at
- Page 174 and 175:
10.2. Eismo įvykių kaštaiIšorin
- Page 176 and 177:
10.7 lentelė. Teršalų emisijos
- Page 178 and 179:
Atsižvelgus į aukščiau pateiktu
- Page 180 and 181:
11. Išvados1. Atlikti teoriniai, s
- Page 182 and 183:
ibinis dydis) automobilių transpor
- Page 184 and 185:
ajonuose (Melnragėje, Sportininkų
- Page 186 and 187:
vairuotojų darbe sukeliančiais ve
- Page 188 and 189:
8. Degalų sąnaudų spūsčių met
- Page 190 and 191:
13. Literatūros sąrašas1. Transp
- Page 192 and 193:
charge for runoff cleaning from hea
- Page 194 and 195:
2007.01.10 KOM (2007) 2 galutinis.8
- Page 196 and 197:
Geologijos institutas, Vilnius, 200
- Page 198 and 199:
173. Lietuvos Respublikos Seimas. D
- Page 200 and 201:
199
- Page 202 and 203:
2.2 Priedas50454035Greitis km/h3025
- Page 204 and 205:
2.2 Priedo tęsinys2.2 Priedo 3 pav