sankirtų (Taikos pr., Šilutės pl., Tilto–Turgaus g.) vidutinė NO 2 koncentracija viršijo 2010 m.įsigaliosiančią ribinę vertę – 40 μg/m 3 , bet neviršijo 51 μg/m 3 . Prie mažesnio eismo intensyvumogatvių ir jų sankirtų (Liepojos–Kosmonautų g., Liepų g., Mokyklos g., Pilies-Daržų g., Smiltelės–I. Simonaitytės g., Statybininkų g – Šilutės pl.) vidutinė NO 2 koncentracija buvo didesnė užviršutinę vertinimo ribą (32 μg/m 3 ). Žmonių gausiai lankomose bei kai kuriuose gyvenamuosiuoserajonuose (Melnragėje, Sportininkų, Kretingos, Debreceno, Liepojos ir P. Lideikio g.) vidutinė NO 2koncentracija svyravo tarp žemutinės ir viršutinės vertinimo ribų (26– 2 μg/m 3 ).Remiantis informacija apie Klaipėdos miesto mokymo, mokslo ir sveikatos apsaugos įstaigųteritorijos dirvožemių būklę ir taršą sunkiaisiais metalais ir naftos produktais, apie 50 % tirtosteritorijos priskirta „leistinai užterštos“ kategorijai (remiantis rodiklių Ko ir Zd verčių analize). Apie34 % atvejų pavojingesnę užterštumo kategoriją lemia naftos produktų (lengvųjų angliavandeniliųC6–C28) kiekis.Chromo junginių buvo aptikta tik Karaliaus Vilhelmo kanale. Vidutinės koncentracijos Crbuvo 0,00285 mg/l, t.y. dvigubai mažesnės už fonines. Karaliaus Vilhelmo kanale ir ežerėliuosenetoli kanalo užterštos Cr nepastebėta. Zn junginių buvo aptikta tik Karaliaus Vilhelmo kanale.Vidutinės koncentracijos Zn buvo 0,248 mg/l, t.y. aštuonis kartus didesnė už foninę. Tai galimasusieti su transporto įtaka. Mn junginiai buvo tirti Karaliaus Vilhelmo kanale. Vidutinėskoncentracijos Mn siekė nuo 0,0092 iki 0,0614 mg/l, o vidutinė koncentracija buvo 0,032 mg/l, t.y.mažesnė negu foninė koncentracija (0,045 mg/l). Dviejuose vandens mėginiuose, paimtuoseKaraliaus Vilhelmo kanale, naftos produktų koncentracijos buvo didesnės negu DLK (0,3 mg/l).Natūraliai naftos produktai vandens telkiniuose nėra sutinkami, todėl tai galima susieti su Kairiųpoligono ir miesto transporto tarša.105
6. Automobilių transporto įtakos žmogaus sveikatai vertinimasVienas iš plačiausiai paplitusių kenksmingų aplinkos veiksnių yra triukšmas. Triukšmuvadinamos įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangos. Garsas, kuris yra didelio intensyvumo, ilgaitrunka, yra disharmoniškas, priimamas kaip triukšmas, kuris centrinės nervų sistemos suvokiamaskaip „nepageidaujamas garsas“ arba „erzinantis garsas“,galintis sukelti nepalankias pasekmessveikatai. Kadangi triukšmas sukelia nervinę įtampą ir veikia kaip stresorius, priskiriamas priefizikinių veiksnių, skatinančių ligų atsiradimą ir progresavimą (Passchier, 2000). Triukšmo poveikisorganizme kaupiasi ir, visų pirma, pakenkia nervų, širdies ir kraujotakos, virškinimo sistemoms,labai susilpnėja imuninė sistema. Visa tai vyksta dar prieš klausos sutrikimą. Ilgalaikis triukšmopoveikis sukelia klausos sutrikimus, homeostazės pakitimus, kuriuos lydi širdies ritmo, raumenųtonuso, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčiai, emocinė įtampa. Tyrimais įrodyta, kad 70 dBAtriukšmas sukelia funkcinius centrinės bei vegetacinės nervų sistemos sutrikimus, skatina arterinėshipertenzijos ir išeminės širdies ligos atsiradimą (Passchier, 2000). Dėl triukšmo sutrinka miegas,sumažėja darbingumas, sumažėja sensomotorinių reakcijų greitis, vystosi neurozės, pasikeičiasocialinė saviraiška, blogėja gyvenimo kokybė. Triukšmo poveikį organizmui dažnai sustiprinatoksiškos medžiagos, virpesiai, nepalankus mikroklimatas. Triukšmo sukeltų pakitimų organizmedydis priklauso nuo triukšmo charakterio, stiprumo, poveikio laiko ir trukmės per parą, bendrospoveikio trukmės ir kitų aplinkos veiksnių. Individualus organizmo jautrumas, sveikatos būklė,amžius lemia sukeliamo neigiamo efekto dydį sveikatai (Mačiūnas, 1999).Mokslininkai nustatė, kad triukšmo vertinimas yra labai subjektyvus ir jo vertinimoskirtumai yra susiję su triukšmo sukeliamu dirginančio poveikio stiprumu. Triukšmo dirginantisefektas priklauso nuo individualaus garso vertinimo kaip nepageidaujamo, dirginančio ir trikdančio,bei priklauso nuo individualių reakcijų, psichologinio atsako ir asmens gebėjimo įveikti įtampą.Triukšmas subjektyviai vertinamas kaip stresorius, darantis įtaką individo sveikatai (Malinauskienė,2005).Apibendrindami paskutiniųjų metų triukšmo poveikio sveikatai tyrimus, mokslininkaisukūrė triukšmo, kaip streso šaltinio, modelio grandinę (6.1 pav.).Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse ir Lietuvoje atlikti epidemiologiniai tyrimai atskleidė,kad miokardo infarkto paplitimas, jo kitimo tendencijos yra susijusios su aplinkos veiksniais, nespusė ligonių, sergančių išemine širdies liga, neturi tradicinių rizikos veiksnių (Gražulevičienė,2003).106
- Page 3 and 4:
6.3. Automobilių transporto keliam
- Page 5 and 6:
nepritekliaus bei žmonių sveikato
- Page 7 and 8:
MtneKelių Oro Geležinkelių KitaE
- Page 9 and 10:
1995 - 2004 m. gana sparčiai kito
- Page 11 and 12:
pateko beveik 55 % iš visos CO emi
- Page 13 and 14:
eismo apimčių. Lietuvos išmetamu
- Page 15 and 16:
triukšmo lygį kasdien patiria api
- Page 17 and 18:
1.6 lentelė. Lietuvos kelių eismo
- Page 19 and 20:
automobilių Lietuvoje buvo senesni
- Page 21 and 22:
2. Transporto srautai ir spūsčių
- Page 23 and 24:
atlikta daugybė tyrimų įvairiose
- Page 25 and 26:
• kinetiniai dujų nenutrūkstami
- Page 27 and 28:
~ 1 ~ (x,v,t)wv ~ (x,w,t)dw . (2.
- Page 29 and 30:
Daugiajuostis Helbingo modelis įve
- Page 31 and 32:
eksploatacinės charakteristikos to
- Page 33 and 34:
Šių variklių charakteristikas da
- Page 35 and 36:
2.4 pav. Vidaus degimo variklio su
- Page 37 and 38:
principu. Sudarant transporto priem
- Page 39 and 40:
a)(b)2.7 pav. Puasono skirstinys: a
- Page 41 and 42:
V, m/s14121086420PirmynV,m/skuroSA,
- Page 43 and 44:
l/100km80706050403020100Kuro sąnau
- Page 45 and 46:
Eismas kolonoje. Modeliuojant trans
- Page 47 and 48:
čiav , v - pradinis ir galinis tra
- Page 49 and 50:
Viena iš pagrindinių charakterist
- Page 51 and 52:
2.18 pav. Eilių ilgiai D1 eismo ju
- Page 53 and 54:
Nagrinėti modeliai leidžia gana t
- Page 55: 16,8 17,4 15,4252018,618,621,221,2q
- Page 58 and 59: 2.4.2. Klaipėdos miestas2.24 pav.
- Page 60 and 61: 2.4 lentelėSugaišdavoaut./parąSu
- Page 62 and 63: 2.5 lentelėM1 M2 M3 N1 N2 N3Koef.
- Page 64 and 65: triukšmo, patenkančio į patalpas
- Page 66 and 67: 3.2 pav. Vilniaus miesto kartografu
- Page 68 and 69: 3.3 lentelė. Vilniaus miesto autom
- Page 70 and 71: valandų vidurkis nuo 2 iki 3 µg/m
- Page 72 and 73: 3.7 lentelė. 2007 m. statistiniai
- Page 74 and 75: mažinti buvo išberta daugiau kaip
- Page 76 and 77: Lietuvos Aplinkos apsaugos minister
- Page 78 and 79: Didžiausios chloridų koncentracij
- Page 80 and 81: V. Krėvės pr., Baltų pr., Šiaur
- Page 82 and 83: Lyginant duomenis triukšmo lygių,
- Page 84 and 85: Prie pačių triukšmingiausių mie
- Page 86 and 87: žiemapavasarisvasararuduo4.4 pav.
- Page 88 and 89: ilgalaikės mišrios pramoninės-bu
- Page 90 and 91: Tyrimų rezultatai parodė, kad tie
- Page 92 and 93: Tyrimų taškuose, esančiuose prie
- Page 94 and 95: Kaip ir kituose didžiuosiuose Liet
- Page 96 and 97: palaipsniui didėja (Oro kokybės m
- Page 98 and 99: pasiskirstymą analizuotoje teritor
- Page 100 and 101: Zn, P, Zr ir naftos produktų. Did
- Page 102 and 103: Tyrimų duomenys rodo, kad šių va
- Page 104 and 105: 5.10 pav. Cinko koncentracijų pasi
- Page 108 and 109: GARSAS(subjektyviai suvokiamas triu
- Page 110 and 111: kraujo krešėjimą, kuris gali bū
- Page 112 and 113: Dozė - atsakasPoveikio zonaRizikos
- Page 114 and 115: Išvada. Triukšmo dirginamasis pov
- Page 116 and 117: kambariuose nustatytus ekvivalentin
- Page 118 and 119: 6.4 lentelė. Didžiausi triukšmo
- Page 120 and 121: 6.6. ApibendrinimasVilniuje triukš
- Page 122 and 123: 7. Poveikio klimato kaitai vertinim
- Page 124 and 125: 80,0025,0070,0060,0020,00BVP, mlrd.
- Page 126 and 127: ekv (7.4 pav.). Tokį spartų šilt
- Page 128 and 129: 7.4 lentelė. Prognozuojami metinia
- Page 130 and 131: detergento (valančių) savybių, d
- Page 132 and 133: 7.5 lentelė. Deginių dūmingumo p
- Page 134 and 135: dujiniams degalams, veikimo princip
- Page 136 and 137: 8. Vairuotojų profesionalų stresi
- Page 138 and 139: sąlygoms [152]. Kitų tyrimų duom
- Page 140 and 141: 8.2. Tyrimo objektas ir metodaiTyri
- Page 142 and 143: intensyvų psichosocialinį stresor
- Page 144 and 145: Fizinė įtampa statistiškai patik
- Page 146 and 147: 8.4. Vairuotojų transporto spūsty
- Page 148 and 149: 8.5. Dažnesnius profesionalų vair
- Page 150 and 151: Literatūros šaltiniuose teigiama,
- Page 152 and 153: 9. Nuostolių dėl kelių eismo įv
- Page 154 and 155: automobilių, motociklų ir dvirač
- Page 156 and 157:
A5- Lietuvos policijos eismo priež
- Page 158 and 159:
Krovinių sugadinimo nuostoliai ( A
- Page 160 and 161:
čia:čia:čia:MP- mirtinos pasekm
- Page 162 and 163:
SSIM1S1L117390,719150,00 79701,15 L
- Page 164 and 165:
9.5. Dalies BVP netekimas, prarasta
- Page 166 and 167:
čia:I4n 21,5 nP1,089BVP BVP D
- Page 168 and 169:
Nuostoliai, kai žmonės nukenčia
- Page 170 and 171:
KeliųeismoįvykiųskaičiusŽuvusi
- Page 172 and 173:
10.1. Spūsčių kaštaiSpūstys at
- Page 174 and 175:
10.2. Eismo įvykių kaštaiIšorin
- Page 176 and 177:
10.7 lentelė. Teršalų emisijos
- Page 178 and 179:
Atsižvelgus į aukščiau pateiktu
- Page 180 and 181:
11. Išvados1. Atlikti teoriniai, s
- Page 182 and 183:
ibinis dydis) automobilių transpor
- Page 184 and 185:
ajonuose (Melnragėje, Sportininkų
- Page 186 and 187:
vairuotojų darbe sukeliančiais ve
- Page 188 and 189:
8. Degalų sąnaudų spūsčių met
- Page 190 and 191:
13. Literatūros sąrašas1. Transp
- Page 192 and 193:
charge for runoff cleaning from hea
- Page 194 and 195:
2007.01.10 KOM (2007) 2 galutinis.8
- Page 196 and 197:
Geologijos institutas, Vilnius, 200
- Page 198 and 199:
173. Lietuvos Respublikos Seimas. D
- Page 200 and 201:
199
- Page 202 and 203:
2.2 Priedas50454035Greitis km/h3025
- Page 204 and 205:
2.2 Priedo tęsinys2.2 Priedo 3 pav