sąlygoms [152]. Kitų tyrimų duomenimis dauguma apklaustų autobusų vairuotojų kaip vairavimostresorių nurodė užpuolimo galimybę ir riziką turėti dideles pinigų sumas, transporto spūstis, ribotasdarbo pokyčių galimybes, piko valandas, keleivių klausinėjimą apie kitų autobusų grafikus,neskatinimą gerai dirbti [147]. Dažniausia autobusų vairuotojų ketinimo keisti profesiją priežastis –pageidavimas dirbti patogesniu darbo laiko režimu (70 %), pernelyg įtemptas, stresą keliantis irpriverstinai skubus darbas (52 %), šeimos problemos dėl nesuderinamų darbo valandų (35 %),sveikatos problemos (32 %), smurto, užpuolimo grėsmė (30 %) [147]. Australijos ir NaujosiosZelandijos tyrimo duomenimis papildomos nesaugaus vairuotojų elgesio priežastys – agresyvuselgesys, nuovargis, susijaudinimas ir piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais [138]. Maroke atlikustaksi vairuotojų tyrimą nustatyta, kad 46,3 % vairuotojų patiria stresą. Bloga nuotaika ir aukštasarterinis kraujo spaudimas identifikuoti kaip streso šioje populiacijoje indikatoriai [153].Visuomeninis transportas taip pat yra dažna patiriamo smurto vieta. Tenka bendrauti sunepatenkintais keleiviais, alkoholį ar narkotikus vartojančiais asmenimis. Taksi vairuotojonužudymo tikimybė 60 kartų didesnė lyginant su kitais darbuotojais. Rizikos veiksniai – izoliacijanuo kolegų, būtinas kontaktas su keleiviais, darbas naktį, darbas didelio nusikalstamumo vietose irdarbas su pinigais [154].Tyrimu „ Eismo spūstys, vairuotojo stresas ir vairuotojo agresija“ nustatyta, kad transportospūstyse vairuotojai patiria stiprų stresą, frustraciją ir susierzinimą. Transporto spūstys neigiamaiveikia psichologinius ir fiziologinius vairuotojų sveikatos rodiklius [143]. Daugelis studijųakcentuoja stiprų vairuotojų profesionalų nuovargį, įtampą ir miego problemas. Tyrimųduomenimis autobusų vairuotojams būdinga hipertenzija, aukšti adrenalino ir kortizolio rodikliai[147]. Autobusų vairuotojų psichinio darbo krūvio pasekmių analizė parodė vairuotojųpsichosomatines problemas, emocinį išsekimą ir klientų nemėgimą [152].Vairuotojų nuovargis moksliniuose literatūros šaltiniuose vertinamas kaip vairavimo patirtostreso pasekmė ir sveikatos pakenkimų simptomas. Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo rezultatairodo, kad vienas iš didžiausių žudikų keliuose yra vairuotojų nuovargis, nes dėl šios priežastiesįvyksta vienas iš penkių eismo įvykių [155]. 58,5 % sunkvežimių vairuotojų, 57,9 % automobilių,taksi ir furgonų vairuotojų vyrų jaučiasi fiziškai pavargę po darbo mažiausiai vieną dieną persavaitę [156].Miego trukmė lemia gebėjimą saugiai vairuoti. Miegant penkias valandas, tikimybėvairuojant išlaikyti budrumą yra viena iš dešimties. Ypač ilgos darbo dienos ir trumpi miegoperiodai lemia pavojingą nuovargio būseną [155]. Vairuotojai pervargsta esant pernelyg dideliamdarbo krūviui, esant laiko limitui, kylant darbe konfliktams, o galimybių pagerinti esamą situacijąnėra. Nustatyta, kad nuovargis yra tiesiogiai susijęs su vairavimo ir poilsio trukme, kelių eismoįvykiais ir saugumu. Autobusų vairuotojai dažnai neturi laiko jokioms poilsio pertraukoms, išskyrus137
pietų pertrauką, sunkiai pavyksta atsipalaiduoti ir namuose. Sunkvežimių vairavimo trukmė, eismoįvykių dažnumas ir jų sunkumas yra tiesiogiai susiję. Tarptautinės transporto darbuotojų federacijosduomenimis 28 % tarptautiniais maršrutais sunkvežimiais pervežančių krovinius vairuotojųužmiega prie vairo, 60 % – beveik užmiega. Nyderlanduose atlikto tyrimo duomenimis po 5vairavimo valandų didėja patekimo į eismo įvykį tikimybė. 7 % sunkvežimių sukeliamų eismoįvykių įvyksta dėl to, kad dėl nuovargio vairuotojas užmiega vairuodamas. Vairuojant daugiau nei13 valandų, nelaimingo atsitikimo rizika 2,5 kartus didesnė lyginant su vairavimu mažiau nei 10valandų [146, 155, 157, 158].Tiriant Taivano taksi vairuotojus, nustatytas vairavimo laiko ir hematologinių rodikliųpokyčių, kurie susiję su padidinta širdies kraujagyslių ligų rizika, ryšys. Įvertinus širdieskraujagyslių ligų rizikos faktorius (amžių, lytį, rūkymą, hipertenziją, diabetą irhipercholesterolemiją), nutukimą, alkoholio vartojimą, reguliarų sportavimą ir sociodemografiniusrodiklius (išsilavinimą, vedybinį statusą, pajamas), nustatyta, kad ilgas vairavimo laikas (> 208 hper mėn.) susijęs su visų kraujo ląstelių ir trombocitų skaičiaus padidėjimu [159].Visuomeninio transporto vairuotojams būdingi šie sveikatos sutrikimai: arterinėhipertenzija, išeminė širdies liga, dvylikapirštės žarnos uždegimas, skrandžio opa , nugarosskausmo sindromas [160]. Skandinavijos šalių mokslininkai, analizuodami 1971–1980 m. atliktųtyrimų rezultatus, nustatė, kad profesionalų vairuotojų mirtingumas dėl kraujagyslių ir širdiessistemos ligų didesnis nei kitų profesijų atstovų. Nustatyta, kad autobusų ir tramvajų vairuotojųrizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms 3,3 karto didesnė, taksi vairuotojų – 3,1 kartodidesnė lyginant su kitų profesijų atstovais [148]. Kauno medicinos universitetas, atlikęs Kaunovairuotojų profesionalų tyrimą, nustatė, kad jų darbas sukelia didesnę riziką patirti pirmą miokardoinfarktą [161].Autobusų vairuotojų nedarbingumas dėl širdies kraujagyslių sistemos ligų ir psichikossveikatos problemų bei ankstyvas išėjimas į pensiją yra dažnesni lyginant su kitomis profesinėmisgrupėmis [147]. 33 % Kopenhagos vyresnių nei 50 metų amžiaus autobusų vairuotojų išėjo iš darbodėl sveikatos problemų. Daugelis jų – dėl skrandžio opos. Šių sveikatos problemų priežastys –stresas ir varginantis darbo laiko režimas [146].Škotijoje ilgalaikio autobusų vairuotojų darbo sąlygų ir sveikatos stebėjimo rezultataipatvirtino hipotezę, kad vairuotojų specifinės darbo sąlygos sukelia fizines, psichologines ir elgesiopasekmes. Autobusų vairuotojų bloga sveikata siejama su neatvykimu į darbą, kadrų kaita irnelaimingais atsitikimais. Situaciją per kelis paskutinius dešimtmečius pablogėjo dėl eismo ir iškeleivių pusės patiriamo smurto intensyvėjimo [145].138
- Page 3 and 4:
6.3. Automobilių transporto keliam
- Page 5 and 6:
nepritekliaus bei žmonių sveikato
- Page 7 and 8:
MtneKelių Oro Geležinkelių KitaE
- Page 9 and 10:
1995 - 2004 m. gana sparčiai kito
- Page 11 and 12:
pateko beveik 55 % iš visos CO emi
- Page 13 and 14:
eismo apimčių. Lietuvos išmetamu
- Page 15 and 16:
triukšmo lygį kasdien patiria api
- Page 17 and 18:
1.6 lentelė. Lietuvos kelių eismo
- Page 19 and 20:
automobilių Lietuvoje buvo senesni
- Page 21 and 22:
2. Transporto srautai ir spūsčių
- Page 23 and 24:
atlikta daugybė tyrimų įvairiose
- Page 25 and 26:
• kinetiniai dujų nenutrūkstami
- Page 27 and 28:
~ 1 ~ (x,v,t)wv ~ (x,w,t)dw . (2.
- Page 29 and 30:
Daugiajuostis Helbingo modelis įve
- Page 31 and 32:
eksploatacinės charakteristikos to
- Page 33 and 34:
Šių variklių charakteristikas da
- Page 35 and 36:
2.4 pav. Vidaus degimo variklio su
- Page 37 and 38:
principu. Sudarant transporto priem
- Page 39 and 40:
a)(b)2.7 pav. Puasono skirstinys: a
- Page 41 and 42:
V, m/s14121086420PirmynV,m/skuroSA,
- Page 43 and 44:
l/100km80706050403020100Kuro sąnau
- Page 45 and 46:
Eismas kolonoje. Modeliuojant trans
- Page 47 and 48:
čiav , v - pradinis ir galinis tra
- Page 49 and 50:
Viena iš pagrindinių charakterist
- Page 51 and 52:
2.18 pav. Eilių ilgiai D1 eismo ju
- Page 53 and 54:
Nagrinėti modeliai leidžia gana t
- Page 55:
16,8 17,4 15,4252018,618,621,221,2q
- Page 58 and 59:
2.4.2. Klaipėdos miestas2.24 pav.
- Page 60 and 61:
2.4 lentelėSugaišdavoaut./parąSu
- Page 62 and 63:
2.5 lentelėM1 M2 M3 N1 N2 N3Koef.
- Page 64 and 65:
triukšmo, patenkančio į patalpas
- Page 66 and 67:
3.2 pav. Vilniaus miesto kartografu
- Page 68 and 69:
3.3 lentelė. Vilniaus miesto autom
- Page 70 and 71:
valandų vidurkis nuo 2 iki 3 µg/m
- Page 72 and 73:
3.7 lentelė. 2007 m. statistiniai
- Page 74 and 75:
mažinti buvo išberta daugiau kaip
- Page 76 and 77:
Lietuvos Aplinkos apsaugos minister
- Page 78 and 79:
Didžiausios chloridų koncentracij
- Page 80 and 81:
V. Krėvės pr., Baltų pr., Šiaur
- Page 82 and 83:
Lyginant duomenis triukšmo lygių,
- Page 84 and 85:
Prie pačių triukšmingiausių mie
- Page 86 and 87:
žiemapavasarisvasararuduo4.4 pav.
- Page 88 and 89: ilgalaikės mišrios pramoninės-bu
- Page 90 and 91: Tyrimų rezultatai parodė, kad tie
- Page 92 and 93: Tyrimų taškuose, esančiuose prie
- Page 94 and 95: Kaip ir kituose didžiuosiuose Liet
- Page 96 and 97: palaipsniui didėja (Oro kokybės m
- Page 98 and 99: pasiskirstymą analizuotoje teritor
- Page 100 and 101: Zn, P, Zr ir naftos produktų. Did
- Page 102 and 103: Tyrimų duomenys rodo, kad šių va
- Page 104 and 105: 5.10 pav. Cinko koncentracijų pasi
- Page 106 and 107: sankirtų (Taikos pr., Šilutės pl
- Page 108 and 109: GARSAS(subjektyviai suvokiamas triu
- Page 110 and 111: kraujo krešėjimą, kuris gali bū
- Page 112 and 113: Dozė - atsakasPoveikio zonaRizikos
- Page 114 and 115: Išvada. Triukšmo dirginamasis pov
- Page 116 and 117: kambariuose nustatytus ekvivalentin
- Page 118 and 119: 6.4 lentelė. Didžiausi triukšmo
- Page 120 and 121: 6.6. ApibendrinimasVilniuje triukš
- Page 122 and 123: 7. Poveikio klimato kaitai vertinim
- Page 124 and 125: 80,0025,0070,0060,0020,00BVP, mlrd.
- Page 126 and 127: ekv (7.4 pav.). Tokį spartų šilt
- Page 128 and 129: 7.4 lentelė. Prognozuojami metinia
- Page 130 and 131: detergento (valančių) savybių, d
- Page 132 and 133: 7.5 lentelė. Deginių dūmingumo p
- Page 134 and 135: dujiniams degalams, veikimo princip
- Page 136 and 137: 8. Vairuotojų profesionalų stresi
- Page 140 and 141: 8.2. Tyrimo objektas ir metodaiTyri
- Page 142 and 143: intensyvų psichosocialinį stresor
- Page 144 and 145: Fizinė įtampa statistiškai patik
- Page 146 and 147: 8.4. Vairuotojų transporto spūsty
- Page 148 and 149: 8.5. Dažnesnius profesionalų vair
- Page 150 and 151: Literatūros šaltiniuose teigiama,
- Page 152 and 153: 9. Nuostolių dėl kelių eismo įv
- Page 154 and 155: automobilių, motociklų ir dvirač
- Page 156 and 157: A5- Lietuvos policijos eismo priež
- Page 158 and 159: Krovinių sugadinimo nuostoliai ( A
- Page 160 and 161: čia:čia:čia:MP- mirtinos pasekm
- Page 162 and 163: SSIM1S1L117390,719150,00 79701,15 L
- Page 164 and 165: 9.5. Dalies BVP netekimas, prarasta
- Page 166 and 167: čia:I4n 21,5 nP1,089BVP BVP D
- Page 168 and 169: Nuostoliai, kai žmonės nukenčia
- Page 170 and 171: KeliųeismoįvykiųskaičiusŽuvusi
- Page 172 and 173: 10.1. Spūsčių kaštaiSpūstys at
- Page 174 and 175: 10.2. Eismo įvykių kaštaiIšorin
- Page 176 and 177: 10.7 lentelė. Teršalų emisijos
- Page 178 and 179: Atsižvelgus į aukščiau pateiktu
- Page 180 and 181: 11. Išvados1. Atlikti teoriniai, s
- Page 182 and 183: ibinis dydis) automobilių transpor
- Page 184 and 185: ajonuose (Melnragėje, Sportininkų
- Page 186 and 187: vairuotojų darbe sukeliančiais ve
- Page 188 and 189:
8. Degalų sąnaudų spūsčių met
- Page 190 and 191:
13. Literatūros sąrašas1. Transp
- Page 192 and 193:
charge for runoff cleaning from hea
- Page 194 and 195:
2007.01.10 KOM (2007) 2 galutinis.8
- Page 196 and 197:
Geologijos institutas, Vilnius, 200
- Page 198 and 199:
173. Lietuvos Respublikos Seimas. D
- Page 200 and 201:
199
- Page 202 and 203:
2.2 Priedas50454035Greitis km/h3025
- Page 204 and 205:
2.2 Priedo tęsinys2.2 Priedo 3 pav