Turinys

1. ĮvadasGamybinės ir paslaugas tiekiančios įmonės naudoja transporto sektoriaus paslaugasgabenant žaliavas, darbuotojus bei išvežant galutinius produktus ir tiekiant paslaugas. Šiuolaikinėsekonomikos funkcionavimas neįsivaizduojamas be išvystytos ir tinkamai funkcionuojančiostransporto sistemos. Ryšys tarp ekonomikos vystymosi ir pervežimų vystymosi yra labai glaudus irakivaizdus. Eurostat praneša, kad 1995 – 2005 metų laikotarpių BVP vidutiniškai augo 2,3 % permetus taip pat augo ir pervežamų krovinių kiekis bei keleivių skaičius.Kaip rodo kitų šalių patirtis, ryšys tarp ekonominio augimo ir transporto sektoriaus plėtrosyra labai glaudus. Transportas auga greičiau negu ekonomika: tai aiškinama jo lankstumu irgeresniu prisitaikymu nei kitos transporto rūšys prie vartotojų poreikių. Europos komisija tikisi, kadiki 2020 metų krovinių vežimo apimtys padidės 50 %, o keleivių – 35 %. Lietuvos ekonomikaivystantis smarkiai greičiau negu augant ES vidurkiui, tikėtina, kad pervežimų apimtys ateityje augssparčiau. Prognozuojant krovinių srautus iki 2015, jie turėtų padidėti (lyginant su 2005 metųkrovinių srautais): 92 % (pesimistinis scenarijus), 144 % (vidutiniškas scenarijus), 169 %(optimistiškas scenarijus) (Transporto sektoriaus įtakos Lietuvos ekonomikai bei gyvenimo kokybeistudija, 2007).Transporto sektorius ypatingai svarbus visoje ES, nes jo vystymas didina darbuotojųproduktyvumą, dėl to kyla darbuotojų pajamos ir jų gyvenimo standartai.Transportas labai prisideda prie ekonomikos augimo ir kartu kainuoja visuomenei.Transporto poveikio aplinkai kaina ES bendrai vertinama 1,1 % BVP. Tačiau augantys krovinių irkeleivių pervežimai ir siekis tuo pat metu laikytis griežtų aplinkosaugos reikalavimų iš principoprieštarauja vienas kitam.1.1. Transporto neigiamo poveikio aplinkai problemos ESTransporto priemonių kiekio spartus didėjimas, pasaulinių degalų atsargų mažėjimas, kainųaugimas, atmosferos užterštumo didėjimas, sukeliantis globalinius atmosferos pokyčius, susijusiussu ozono skylėmis ir visuotiniu atšilimu, potvyniais, pastaraisiais dešimtmečiais verčiamokslininkus labai susirūpinti transporto energetikos problemomis (Ambrazevičius, Baublys, 2001;Perez Ballesta et al, 2008). Oro tarša yra viena iš didžiausių problemų didmiesčiuose, turinti įtakosžmonių sveikatos būklei (Kurt et al, 2008; Chun-Quan Ou, 2008). Dedama daug pastangų mažinantoro taršą bei gerinant miestų oro kokybę, tačiau nepaisant to milijonai žmonių gyvena aplinkoje,kenkiančioje jų sveikatai (Smit, 2008). Daug dėmesio skiriama ryšiams tarp žmonių sveikatos ir3