inž V Ivankovas

2. Daugeliu atvejų dabartin÷ Rytų Europos šalių (Lietuvos ir jos artimiausių kaimynių)ekonomikos būkl÷ neleidžia įd÷ti didelių investicijų transporto infrastruktūrai bei riedmenims,reikalingiems užtikrinti atskirų transporto rūšių sąveiką. Be valstyb÷s garantijų, ypač esantmažiems ar nestabiliems krovinių srautams, yra labai ribotos galimyb÷s pritraukti šalies privačiųįmonių bei stambių užsienio firmų kapitalą.Technologin÷s modelio prielaidos. Kol nepašalintos atskirų šalių geležinkeliųsuderinamumo technin÷s kliūtys, t. y. galimyb÷ važiuoti bet kuriuo tinklo ruožu, tol geležinkeliosistemoje negali būti užtikrintos laisvos rinkos sąlygos. Lietuvoje labai svarbus yra geležinkeliųinfrastruktūros suderinimo su dabartin÷mis ES šalimis ir Lenkija klausimai. Pagrindin÷ id÷jayra pri÷jimo prie tinklo užtikrinimas visoms Europos geležinkelio kompanijoms,pl÷tojančioms krovinių vežimo verslą.Taip pat svarbu įvertinti tokius technologinių intermodalinių vežimų pl÷tojimo aspektus:1. Skirtingos šalys naudoja skirtingas intermodalinių vežimų technologijas,priklausančias nuo esamos transporto infrastruktūros išvystymo lygio, turimų transportopriemonių ir įrenginių.2. Tarp Rytų Europos šalių tik kai kurios šalys turi gamybinę bazę ir specialius riedmenisvykdyti krovinių vežimus pagal KT technologiją.Teisin÷s modelio prielaidos. Teisinio intermodalinių vežimų aprūpinimo pagrindinisuždavinys – pritaikyti nacionalines teisines normas prie atitinkamų tarptautinių teisinių normų.Svarbiausi teisiniai klausimai, kurie turi būti išspręsti kuriant tarptautines intermodaliniųvežimų sistemas Europoje, yra:- tarptautinių intermodalinių vežimų dalyvių atsakomyb÷s laikas ir ribos;- muitin÷s procedūrų tvarka, atliekant tranzitinius tarptautinius kombinuotuosius vežimus;- sąlygų, tame tarpe ir valstyb÷s paramos, reikalingų vežimų konkurencingumui užtikrinti,nustatymas;116