11 pav. Baržų veiklos modeliaiVidaus vandenų laivai daugelyje Europos vidaus vandens kelių gali būti lengvaipritaikomi vežti konteinerius sukrautus vienas ant kito 4 aukštais. Kadangi šie laivai plaukiaup÷mis, kur n÷ra didelio bangavimo, konteinerių sustatymui nereikalingos cel÷s (narveliai). Šistransportavimo būdas pasižymi didele talpa ir pigumu. Šiuo metu moderniausi vidaus vandenųlaivai gali lengvai gabenti iki 120 (TEU), t.y. beveik tokią pačią apimtį, kuria pasižymi 2 blocktraukiniai. Apjungiant kelis laivus į vieną konvojų, talpa gali išaugti iki 200 (TEU) vienamvaromosios j÷gos vienetui. Be to, įvertinus tą faktą, kad už naudojimą up÷mis neimamas mokestis(dažniausiai), tampa aišku, kod÷l šis transportavimo būdas yra palanki konkurencin÷ alternatyva.Tačiau yra 2 trūkumai: vidaus vandenų transportas yra pelningas jei naudojamikonteineriai, tačiau pelningumas maž÷ja, jei naudojami krovimo vienetai, kurių negalima krautivieno ant kito, t.y. kai kroviniai vežami sukrauti tik vienu aukštu, ir išnaudojama tik 1/4 galimolaivo krovumo, kai tuo tarpu transportavimo kaina lieka ta pati.Kitas trūkumas yra ISO konteineriai - vieninteliai KT krovimo vienetai, kuriuos galimasukrauti keliais aukštais - n÷ra suderinti su Europos pramon÷s logistinio paskirstymo sistema, irtod÷l n÷ra m÷gstami Europos vež÷jų. Šie konteineriai yra naudojami tarpkontinentiniams prekiųmainams, ir tik išimtinais atvejais vežimams Europos viduje. Europos KT didžiąja dalimikoncentruojasi keičiamųjų talpų vežimui. Tačiau kadangi jie transportavimo metu negali būtikraunami vienas ant kito, tai jie netinka vidaus vandenų transportui. Tai ir yra pagrindin÷priežastis, kod÷l visas vidaus vandenų transportas apsiriboja vien ISO konteinerių gabenimu.Dar vienas sunkumas susijęs su vidaus vandenų transporto naudojimu yra tiltų aukštis.Vandens lygis up÷se, be kitų faktorių, labai priklauso nuo kritulių kiekio. Jei vandens lygisžymiai pakyla, po tiltais nelieka pakankamai erdv÷s praplaukti laivui, kuriame vežami keliaislygiais pakrauti konteineriai. Kita vertus, jei vandens lygis mažas, laivui, pakrautamkonteineriais, plaukti upe bus per seklu.54
Tik keletas Europos vidaus vandenų kelių turi standartinį tiltų aukštį leidžiantį plauktilaivams pakrautiems konteineriais keliais aukštais. Vakarų Europoje tai būtų Reinas ir kelivandens keliai vedantys į jūrų uostus. Giliau į žemyną, tiltų aukštis leidžia plukdyti konteineriussukrautus tik 2 aukštais. D÷l šios priežasties, didžiausias vidaus vandenų laivas gali gabenti tiktokį konteinerių kiekį, kaip ir block traukinys.Yra dar ir kitų kliūčių. Daugelis Europos upių pasižymi žymiais vingiais. D÷l šiospriežasties, laivo kelias, lyginant su geležinkeliu, išauga beveik dvigubai. Be to, up÷se yrastatomi šliuzai, kurių įveikimas užima nemažai laiko. Tai žymiai prailgina kelion÷s laiką, ypačatsižvelgus į faktą, kad šliuzai yra uždaromi nakčiai.Taigi, konteinerių gabenimas vidaus vandenų transportu yra efektyvus maršrutuose, kurjuda dideli krovinių srautai, bei yra pakankamas tiltų aukštis ir upių vandens lygis nepasižymisezoniniu vandens lygio svyravimu. Kituose maršrutuose vidaus vandenų transportas stipriaikonkuruos su geležinkelių transportu. Kai tokiuose maršrutuose geležinkelių talpos nepakanka,vidaus vandenų laivai gali būti ekonomin÷ alternatyva. Tačiau jei traukiniai turi pakankamailaisvos talpos, jie konkurenciniu požiūriu bus ekonomiškai pranašesni už vidaus vandenstransportą.Tinkamos bendram naudojimui įrangos tarp vidaus vandenų, trumpų jūrinių nuotolių beigeležinkelio transporto (ypač kalbant apie krovimo vienetus) trūkumas labai riboja vidausvandenų transporto konkurencines galimybes intermodalinio transportavimo grandin÷se. Be to,vidaus vandenų uostai (prieplaukos) taip pat tur÷tų pasikeisti ir tapti krovinių kaimeliais, ir taipužtikrinti gerą kelių skirtingų transporto rūšių sąveiką. Galiausiai, šis transportavimo būdas, kaipir trumpų jūrinių nuotolių laivyba, tur÷tų vartotojų akyse pasirodyti daug dinamiškesniu (atvirunaujov÷ms) transportavimo būdu.2.4.3. Trumpųjų jūrinių nuotolių laivybaTrumpųjų jūrinių nuotolių laivyba yra intermodalinis transportas Europos viduje, kuriopagrindas yra vežimas nuo durų iki durų panaudojant konteinerius ir puspriekabes, kaipagrindin÷je vežimų atkarpoje yra panaudojamas jūrų transportas.Pagal kiek sud÷tingesnį apibr÷žimą trumpų jūrinių nuotolių laivyba apima krovinių irkeleivių vežimą jūra tarp uostų išsid÷sčiusių Europoje. Ji gali apimti tiek vietinį tiek tarptautinįpervežimą, įskaitant vežimus palei pakrantę, į/iš salų, upių ir ežerų.Paprastai trumpų jūrinių nuotolių laivyba susijusi su linijine laivyba (iš laivų plaukiojimutarp dviejų uostų pagal iš anksto paskelbtą tvarkaraštį ir nustatytus tarifus).55
- Page 3 and 4: TURINYS1. Intermodalinis transporta
- Page 5 and 6: 1. INTERMODALINIS TRANSPORTAS IR TR
- Page 7 and 8: 2. Prek÷s visos kelion÷s metu lie
- Page 9 and 10: Europos mastu;b) sektoriaus pakopa
- Page 11: (kaip ir kiekvienos kitos konkurenc
- Page 14 and 15: aikštel÷s įrengiamos taip, kad u
- Page 16 and 17: inžineriniams statiniams. Šis kri
- Page 18 and 19: - nuo galimyb÷s įrenginį naudoti
- Page 20 and 21: tarptautiniuose maršrutuose tokio
- Page 22 and 23: 1.3.4. Krovimo vienetai (ITV)Kontei
- Page 24 and 25: 2. Specialiai sukurta kaip ITV, kur
- Page 26 and 27: užkišti). Taigi jų naudojimas yr
- Page 28 and 29: Analiz÷s pabaigoje tikslinga pabr
- Page 30 and 31: 3 pav. Intermodalinio transporto te
- Page 32 and 33: Tai ypač aktualu vežant trumpais
- Page 34 and 35: mln.TEU65432101998 1999 2000 2001 2
- Page 36 and 37: duomenimis turi 4903, o jų bendra
- Page 38 and 39: importas vykdomi naudojant konteine
- Page 40 and 41: laisvų ir neišnaudojamų galimybi
- Page 42 and 43: HAMBURGO UOSTASSpecializuoto kombin
- Page 44 and 45: vežama geležinkeliais.Fiderin÷s
- Page 46 and 47: organizavimo galimyb÷.18 lentel÷.
- Page 48 and 49: 22 lentel÷. Konteinerių vežimo A
- Page 50 and 51: trumpų jūrinių nuotolių keltai,
- Page 52 and 53: tarp centrinio terminalo ir mažesn
- Page 56 and 57: Paprastosios linijin÷s laivybos sc
- Page 58 and 59: Šiuo metu tegalima remtis Europos
- Page 60 and 61: Rezultatai rodo, kad svarbiausias k
- Page 62 and 63: Informacijos pateikimas. Tai dar vi
- Page 64 and 65: Europoje yra aib÷ krovimo vienetų
- Page 66 and 67: a)tokios pat problemos ir jų rezul
- Page 68 and 69: momentu - taip pat pasinaudoti pul
- Page 70 and 71: s÷kmingai pl÷tojama gaudama finan
- Page 72 and 73: Direktyva 2003/155 COM, kuri nagrin
- Page 74 and 75: transporto sistemos tobulinimo.5. F
- Page 76 and 77: -kelių panaudos mokestis, sumok÷t
- Page 78 and 79: prioritetinių uždavinių. Deja, t
- Page 80 and 81: vandenų transporto paslaugos būt
- Page 82 and 83: galima sąlygoti geresnį gerų id
- Page 84 and 85: tūkst. TEU500045004000350030003065
- Page 86 and 87: suformavimui.b) siekiant visiškai
- Page 88 and 89: potencialą tenka priimti ir remtis
- Page 90 and 91: 3.1.2. Vežimai kelių transportuNa
- Page 92 and 93: 39 lentel÷. Geležinkelio riedmeny
- Page 94 and 95: 44 lentel÷. Konteinerių ir ro-ro
- Page 96 and 97: Panev÷žys, geležinkelis yra nepa
- Page 98 and 99: Šiuo atžvilgiu Lietuvos geležink
- Page 100 and 101: endras pralaidumo problemas tam tik
- Page 102 and 103: • jų laikymo aikšteles su apsau
- Page 104 and 105:
kraunamos visos kelių transportopr
- Page 106 and 107:
47 lentel÷. Kelių transporto prie
- Page 108 and 109:
Kelių transportasGeležinkelių tr
- Page 110 and 111:
)Vežimas kelių transportu iki Kau
- Page 112 and 113:
kol į ją bus perkeltas krovinys.
- Page 114 and 115:
7500065000FaktiniaiduomenysPrognoz
- Page 116 and 117:
2. Daugeliu atvejų dabartin÷ Ryt
- Page 118 and 119:
teritorija). Tokia grandin÷ gal÷t
- Page 120 and 121:
Įvertinus šias aplinkybes, bei 3
- Page 122 and 123:
INTERMODALINIO TRANSPORTO PLöTROS
- Page 124 and 125:
a) vežimų kaina;b) vežimų laika
- Page 126 and 127:
- siekti įvairių programų (pvz.
- Page 128 and 129:
25. Martine-Sophie Fouvez. ECMT Act
- Page 130 and 131:
laikoma tai, kad logistika yra mode
- Page 132 and 133:
epresenting the multimodal terminal
- Page 134 and 135:
savo klientams (logistikos centro p
- Page 136 and 137:
Tolimesn÷ vidaus uosto Padova pl÷
- Page 138 and 139:
Vokietijoje.GVZ plotas priklaus÷ B
- Page 140 and 141:
- VILNIAUS regiono logistikos centr
- Page 142 and 143:
AB VILNIAUS regiono logistikos cent
- Page 144 and 145:
- Krovinių transportavimas geleži
- Page 146 and 147:
− Ekspeditorių zoną;− Komerci
- Page 148 and 149:
Vilniaus apskritis ir Vilniaus savi
- Page 150 and 151:
turtinis įnašas įvaldymo bendrov
- Page 152 and 153:
Vilniaus apskrityje kuriamas modern
- Page 154 and 155:
Priedai154
- Page 156 and 157:
2 priedasUIRR nelydimojo tarptautin
- Page 158 and 159:
158
- Page 160 and 161:
5 priedasPlanuojami jūros greitkel
- Page 162:
7 priedasKonteinerių vežimo marš