inž V Ivankovas

keleivių transportavimą, tad praktiškai nelieka laisvų laiko langų krovininiams traukiniams. Visiišvardyti veiksniai sukuria nepalankią aplinką intermodalinio transporto pl÷trai.Maršrutui Skandinavijos šalys – Vokietija – Austrija – Šveicarija Italija tenkadidžiausia dalis kombinuotųjų vežimų, t. y. beveik pus÷ tarptautinių intermodalinio transportovežimų Europos viduje. To pagrindin÷s priežastys:- Skandinavijos šalių industrija, kuri yra imli naujoms logistikos sistemoms;- visos trys tranzito šalys Austrija, Vokietija, Šveicarija jau daugelį metų plečia KT kaipalternatyvą kelių transportui;- Šveicarijoje dideli ir negabaritiniai kroviniai gali būti vežami tik KT;- Austrijoje yra dideli kelių mokesčiai.Šiame maršrute yra suderintos dvi intermodalinio transporto s÷kmingo naudojimoprielaidos: puikios intermodalinio transporto paslaugos ir kelių transporto veiklą ribojantipolitika.Maršruto dalyje, kuri driekiasi per Skandinavijos šalis, intermodalinio transporto krovimovienetai paprastai vežami keliais iki Baltijos jūros uostų. Toliau krovimo vienetai vežami RO-ROlaivais iš šiaurinių Baltijos jūros uostų į pietinius Baltijos jūros uostus. Čia krovimo vienetaiiškraunami iš laivų ir toliau gabenami į pietus traukiniais.Tuo tarpu didžioji dalis ISO konteinerių vežama jūra ir yra iškraunama Šiaur÷s jūrosuostuose, dažniausiai Hamburge. Iš čia jie vežami:- automobilių keliais;- geležinkeliu;- jūros ir vidaus vandens keliais.Vokietijoje yra du pagrindiniai šiaur÷spietų maršrutai. Vienas eina iš Liubeko įpramoninius centrus Reino sl÷nyje, ir toliau į Šveicariją ir Šiaur÷s Italiją (dažniausiai į Milaną).Kitas maršrutas labiau nukrypęs į rytus, t. y. iš Liubeko į Miuncheną. Dalis srauto toliaueina į Pietryčių Europą, o kita dalis per Brenerį (Austrija) į Šiaur÷s Italiją. Pietin÷je Alpių dalyjepagrindinis KT mazgas yra Verona. Veronoje ar Milane yra pergrupuojami tie KT srautai, kuriekeliauja toliau į Pietų Italiją.Maršrutas Vokietija – Lenkija – Čekija – Slovakija – Ukraina – Rusija. Nuo tada, kaiRytų ir Centrin÷s Europos šalys nusprend÷ savo ekonomiką pertvarkyti pagal rinkos ekonomikosd÷snius, jų transporto rinka ÷m÷ keistis labai greitai. Geležinkeliai prarado didžiąją dalį savorinkos, o vežimų kelių transportu labai padaug÷jo. D÷l tokių pokyčių pagrindiniai keliaiperpildyti, o kertant sienas dažnai v÷luojama. Geležinkelių transportas, priešingai, turi daug39