inž V Ivankovas

44 lentel÷. Konteinerių ir ro-ro krova Klaip÷dos uosteKrovinys 2001 2002 2003 20041 Ro-Roa Vagonai, vnt. 9969 4688 4956 7064Kelių tr.b priemon÷s, vnt 124766 125872 145723 152329krovinin÷stransporto1 priemon÷s5597 54075112 57212 puspriekab÷s 48410 44461 48813 54404vilkikai su3 puspriekab÷mis 48180 48855 60910 555192 KonteineriaiVnt. 51675 71609 75602 105464Savaime suprantama, kad dalis konteinerių ir ro-ro priemonių yra ne tik perkraunamatolimesniems vežimams į kitus uostus, tačiau ir atvežama ir išvežama kelių bei geležinkeliotransportu, tuo sudarydama intermodainių vežimų atlikimo pagrindą. Visgi d÷l duomenų trūkumonegalima tiksliai pasakyti, kokia dalis vežimų iš/į Klaip÷dos uostą laikytina intermodaliniais,kadangi atskiri terminalai teikia ir papildomas paslaugas, tokias kaip smulkių siuntų apjungimą įstambias ir panašiai. Beje analogiškos operacijos yra taikomos ir geležinkelio stotyse bei keliųtransporto terminaluose visoje Lietuvoje.Atlikta vežimų modelių analiz÷ galima daryti tokias išvadas:1) d÷l geografin÷s specifikos Lietuvoje egzistuojančios intermodalin÷s paslaugos faktiškaiapsiriboja krovinių, kurie keliauja jūra, vežimu sausuma (galutinis pristatymas ar tranzitas keliųbei geležinkelių transportu). Šiuos vežimus paprastai sudaro tokios dvi grup÷s:− konteineriai;− sausumos transporto priemon÷s vežamos ro-ro laivais.2) vežant tranzitinius krovinius (ypač konteineriuose), pagrindin÷ susisiekimo rūšis yrageležinkelių transportas. Tuo tarpu krovinių pristatymui ar surinkimui šalies teritorijoje keliųtransportas ir toliau dominuoja.3) dabartiniu metu, be jau egzistuojančių konteinerių vežimų iš uostų geležinkeliųtransportu rytų-vakarų kryptimi, didžiausias sąveikos galimybes rodytų tokie sektoriai:- kelių ir jūrų transporto sąveika vežimams rytų-vakarų kryptimi;-geležinkelių kelių transporto sąveika šiaur÷s-pietų koridoriuje, kadangi čia stebimas gana94