Šiuo atžvilgiu Lietuvos geležinkelio sistema AGTC reikalavimų netenkina. Maksimalusleidžiamas krovininio transporto greitis Lietuvoje yra 90 km/h. Iš principo pagrindin÷se linijoseprekiniai traukiniai gal÷tų kursuoti 100 km/h greičiu, sprendžiant iš linijų suplanavimo pozicijų,tačiau galiojančios taisykl÷s (perimtos iš anksčiau buvusios OSZD) numato žemesnį lygį. D÷l išdalies prastos kelio būkl÷s 90 km/h limitas yra užtikrinamas tik tam tikrose pagrindinio tinklodalyse. Dideliuose I, IX B ir IX D koridorių ruožuose greitis ribojamas iki 80 km/h. Yra ruožų,kuriuose leidžiama važiuoti ne daugiau kaip 40 - 70 km/h, tai ypač būdinga I koridoriaus pietineidaliai (Kazlų Rūda - Marijampol÷ - Šeštokai - Lenkijos siena).Šiuo metu „LG“ ÷m÷si plačių kelių atstatymo programos, finansuojamos iš užsieniokreditų bei nuosavų l÷šų, užmojų. Šios programos tikslas - koridoriaus atšakose IX B ir D beitam tikrose I koridoriaus atkarpose, išskyrus vidaus jungiamuosius ruožus, pasiekti, kad bendrasprekinių traukinių greitis būtų 100 km/h, o keleivinių - iki 120 km/h.Tačiau reikia pažym÷ti, kad pagrindinis geros transporto veiklos kriterijus yra ne tikmaksimalus leistinas traukinio greitis, bet ir bendra tranzito trukm÷, kurią labiausiai veikia ne tiekinfrastruktūros parametrai, kiek organizaciniai bei eksploataciniai aspektai. Tai reiškia, jog n÷rajokios prasm÷s didinti maksimalų leistinąjį greitį, naudojant stambias investicines priemonesatitinkamuose ruožuose, kartu netobulinant jud÷jimo grafikų (atsisakant nereikalingų sustojimųkelyje), nemažinant rūšiavimo ir procedūrų pasienio stotyse (kur paprastai tiesioginiai traukiniailaukia ilgiau nei 5 valandas, o vagonų pakrovos sąstatai net iki 24 valandų). Atsižvelgę į traukiniosustojimus tarpin÷se stotyse bei aplankas keliuose (kur nevykdoma jokia su traukiniu susijusiveikla), gautume, jog tikrasis eksploatacinis greitis koridoriuose (neįskaitant operacijų rūšiavimoir pasienio stotyse) tesiekia 31-39 km/h.Leidžiama ašin÷ apkrovaAGTC minimalus standartas: 20,0 t.Siektinas parametras: 22,5 t.Visos pagrindin÷s linijos atitinka BSS standartą keliamą pagrindiniams keliams, lygų22,5 t.Privažiuojamųjų kelių ilgisAGTC minimalus standartas: 600 m.Siektinas parametras: 750 m.Visos pagrindin÷s linijos garantuoja krovininių sąstatų, suformuotų iš 50 standartiniųvagonų, eksploataciją.98
Linijų apkrovos paj÷gumaiAGTC pageidaujama retai pasitaikančių problemų d÷l pralaidumo.Šiuo metu problemos d÷l paj÷gumo kyla tik d÷l greičių apribojimo, kurį lemia prasta keliobūkl÷. Įgyvendinus kelių atnaujinimo programą ir esant dabartin÷ms mažoms vežimų apimtimsIX B bei I ir IX D koridorių atkarpose netur÷tų kilti problemų d÷l kelio paj÷gumų. Reikiapažym÷ti, kad anksčiau šių ruožų paj÷gumai leido vežti kur kas didesnes krovinių apimtis. Dabarvienkelio ruožu per parą pravažiuoja vidutiniškai mažiau nei 20 traukinių porų, o kai kuriuose Ikoridoriaus ruožuose net mažiau nei 10 traukinių porų. Daugiausia kelio paj÷gumai išnaudojamiruože Klaip÷da - Kretinga bei trumpesnio ilgio vienkelio atkarpose tarp Radviliškio irKaišiadorių (vidutiniškai iki 25 traukinių porų). Dvikeliai ruožai irgi labai mažai išnaudojami,išskyrus Vilniaus mazgą (kur vyksta ir priemiestinis jud÷jimas).Ilgainiui problemų d÷l kelio paj÷gumų gal÷tų atsirasti, jeigu gerokai padid÷tų vežimųapimtys. Potencialiai problemiškas yra ruožas Klaip÷da - Kužiai bei atitinkamos vienkelioatkarpos Radviliškis - Kaišiadorys ruože.3.2.3. Kelių infrastruktūraLietuvos kelių infrastruktūra, yra gerai išpl÷tota ir tinkamai prižiūrima. Tai sudaro sąlygaskelių transportui būti rimtu konkurentu geležinkeliams ir geležinkelio pagrindu veikiančiamkombinuotajam transportui ne tik vietiniuose, bet ir tarptautiniuose vežimuose (ypač tarpKlaip÷dos ir Baltarusijos sienos).Nemažas koridorių atkarpas jau dabar sudaro egzistuojantys keliai bei 4 juostųmagistral÷s:- Klaip÷da - Kaunas - Vilnius ruožas IX koridoriuje (A 1);- Vilnius - Panev÷žys magistral÷ (A 2);- Vilnius - Nem÷žis ruožas IX koridoriuje Baltarusijos sienos link (A 3);- Vakarin÷ Kauno miesto apylankos dalis bei ruožas I koridoriuje Kaunas - Mauručiai (A 5).Dalis šių magistralių kertasi su kitais keliais tame pačiame lygyje ir eina per gyvenvietesbe apsaugos, magistral÷se taip pat galima apsisukti, nes tarp skirtingų krypčių juostų ne visurįrengti barjerai. Atsižvelgus į greitai augančią šalies motorizaciją, šios silpnos vietos tur÷tų būtipalaipsniui šalinamos.Lietuvos valstybinis kelių tinklas nesudaro kokių nors specialių problemų, trukdančiųvystyti intermodalinį transportą (t.y. užtikrina vežimo nuo durų iki durų galimybę), išskyrus99
- Page 3 and 4:
TURINYS1. Intermodalinis transporta
- Page 5 and 6:
1. INTERMODALINIS TRANSPORTAS IR TR
- Page 7 and 8:
2. Prek÷s visos kelion÷s metu lie
- Page 9 and 10:
Europos mastu;b) sektoriaus pakopa
- Page 11:
(kaip ir kiekvienos kitos konkurenc
- Page 14 and 15:
aikštel÷s įrengiamos taip, kad u
- Page 16 and 17:
inžineriniams statiniams. Šis kri
- Page 18 and 19:
- nuo galimyb÷s įrenginį naudoti
- Page 20 and 21:
tarptautiniuose maršrutuose tokio
- Page 22 and 23:
1.3.4. Krovimo vienetai (ITV)Kontei
- Page 24 and 25:
2. Specialiai sukurta kaip ITV, kur
- Page 26 and 27:
užkišti). Taigi jų naudojimas yr
- Page 28 and 29:
Analiz÷s pabaigoje tikslinga pabr
- Page 30 and 31:
3 pav. Intermodalinio transporto te
- Page 32 and 33:
Tai ypač aktualu vežant trumpais
- Page 34 and 35:
mln.TEU65432101998 1999 2000 2001 2
- Page 36 and 37:
duomenimis turi 4903, o jų bendra
- Page 38 and 39:
importas vykdomi naudojant konteine
- Page 40 and 41:
laisvų ir neišnaudojamų galimybi
- Page 42 and 43:
HAMBURGO UOSTASSpecializuoto kombin
- Page 44 and 45:
vežama geležinkeliais.Fiderin÷s
- Page 46 and 47:
organizavimo galimyb÷.18 lentel÷.
- Page 48 and 49: 22 lentel÷. Konteinerių vežimo A
- Page 50 and 51: trumpų jūrinių nuotolių keltai,
- Page 52 and 53: tarp centrinio terminalo ir mažesn
- Page 54 and 55: 11 pav. Baržų veiklos modeliaiVid
- Page 56 and 57: Paprastosios linijin÷s laivybos sc
- Page 58 and 59: Šiuo metu tegalima remtis Europos
- Page 60 and 61: Rezultatai rodo, kad svarbiausias k
- Page 62 and 63: Informacijos pateikimas. Tai dar vi
- Page 64 and 65: Europoje yra aib÷ krovimo vienetų
- Page 66 and 67: a)tokios pat problemos ir jų rezul
- Page 68 and 69: momentu - taip pat pasinaudoti pul
- Page 70 and 71: s÷kmingai pl÷tojama gaudama finan
- Page 72 and 73: Direktyva 2003/155 COM, kuri nagrin
- Page 74 and 75: transporto sistemos tobulinimo.5. F
- Page 76 and 77: -kelių panaudos mokestis, sumok÷t
- Page 78 and 79: prioritetinių uždavinių. Deja, t
- Page 80 and 81: vandenų transporto paslaugos būt
- Page 82 and 83: galima sąlygoti geresnį gerų id
- Page 84 and 85: tūkst. TEU500045004000350030003065
- Page 86 and 87: suformavimui.b) siekiant visiškai
- Page 88 and 89: potencialą tenka priimti ir remtis
- Page 90 and 91: 3.1.2. Vežimai kelių transportuNa
- Page 92 and 93: 39 lentel÷. Geležinkelio riedmeny
- Page 94 and 95: 44 lentel÷. Konteinerių ir ro-ro
- Page 96 and 97: Panev÷žys, geležinkelis yra nepa
- Page 100 and 101: endras pralaidumo problemas tam tik
- Page 102 and 103: • jų laikymo aikšteles su apsau
- Page 104 and 105: kraunamos visos kelių transportopr
- Page 106 and 107: 47 lentel÷. Kelių transporto prie
- Page 108 and 109: Kelių transportasGeležinkelių tr
- Page 110 and 111: )Vežimas kelių transportu iki Kau
- Page 112 and 113: kol į ją bus perkeltas krovinys.
- Page 114 and 115: 7500065000FaktiniaiduomenysPrognoz
- Page 116 and 117: 2. Daugeliu atvejų dabartin÷ Ryt
- Page 118 and 119: teritorija). Tokia grandin÷ gal÷t
- Page 120 and 121: Įvertinus šias aplinkybes, bei 3
- Page 122 and 123: INTERMODALINIO TRANSPORTO PLöTROS
- Page 124 and 125: a) vežimų kaina;b) vežimų laika
- Page 126 and 127: - siekti įvairių programų (pvz.
- Page 128 and 129: 25. Martine-Sophie Fouvez. ECMT Act
- Page 130 and 131: laikoma tai, kad logistika yra mode
- Page 132 and 133: epresenting the multimodal terminal
- Page 134 and 135: savo klientams (logistikos centro p
- Page 136 and 137: Tolimesn÷ vidaus uosto Padova pl÷
- Page 138 and 139: Vokietijoje.GVZ plotas priklaus÷ B
- Page 140 and 141: - VILNIAUS regiono logistikos centr
- Page 142 and 143: AB VILNIAUS regiono logistikos cent
- Page 144 and 145: - Krovinių transportavimas geleži
- Page 146 and 147: − Ekspeditorių zoną;− Komerci
- Page 148 and 149:
Vilniaus apskritis ir Vilniaus savi
- Page 150 and 151:
turtinis įnašas įvaldymo bendrov
- Page 152 and 153:
Vilniaus apskrityje kuriamas modern
- Page 154 and 155:
Priedai154
- Page 156 and 157:
2 priedasUIRR nelydimojo tarptautin
- Page 158 and 159:
158
- Page 160 and 161:
5 priedasPlanuojami jūros greitkel
- Page 162:
7 priedasKonteinerių vežimo marš