potencialą tenka priimti ir remtis tam tikromis prielaidomis, kurias galima išskirti į bendropobūdžio – taikomas kiekvienai transporto rūšiai, ir specifines – taikomas tik atskirai transportorūšiai.Bendrosios prielaidos yra susijusios su visos šalies ekonominiais rodikliais ir iš esm÷sskirtos nustatyti prekių traukos ir jų generavimo taškams respublikos teritorijoje.Nustatant galimus krovinių traukos centrus, pagrindu imamas gyventojų teritorinispasiskirstymas, ir daroma prielaida, kad kuo daugiau gyventojų gyvena tam tikroje apskrityje, tuodaugiau produktų jie suvartoja ir tuo daugiau krovinių srautų pritraukia. Gyventojųpasiskirstymas apskrityse pateiktas lentel÷je:33 lentel÷. Apskričių teritorija, gyventojai ir jų procentinis pasiskirstymas apskrityse 2004 m.Teritorija, km 2 Gyventojų skaičius Gyventojų procentasapskrityje nuo visųrespublikos gyventojųIš viso 65300 3445857 100Alytaus apskritis 5425 184807 5Kauno apskritis 8089 691445 20Klaip÷dos apskritis 5209 383250 11Marijampol÷s apskritis 4463 186736 5Panev÷žio apskritis 7881 295161 8Šiaulių apskritis 8540 364076 10Taurag÷s apskritis 4411 132729 3Telšių apskritis 4350 178141 5Utenos apskritis 7201 181113 5Vilniaus apskritis 9731 848399 24Galima teigti, kad didžioji dalis importuojamų prekių tur÷tų pasiskirstyti proporcingaigyventojų (vartotojų) skaičiui respublikos teritorijoje. Tokiu būdu didžiausi krovinių traukoscentrai tampa Vilniaus, Kauno, Klaip÷dos, Šiaulių ir Panev÷žio apskritis, kurie tolimesniuoseskaičiavimuose atitinkamai pritraukia 24, 20, 11, 10 ir 8 į šalį įvežamų krovinių srautų.Nustatant galimus krovinių generavimo taškus, pasinaudojama atskirų respublikosapskričių sukuriamu BVP, darant prielaidą, kad kuo daugiau apskritis pagamina, tuo didesnį BVPsukuria, tuo turi didesnį eksportinį potencialą. Respublikos apskričių sukuriamo BVPpasiskirstymas pateikiamas lentel÷je.Įvertinant tai, kad BVP rodiklis parodo pagamintų prekių ir paslaugų prekin÷s kainossuma per tam tikrą laikotarpį, galima teigti, kad išryškinti rajonai turi didžiausią eksportinįpaj÷gumą. Tod÷l daroma prielaida, kad būtent iš jų eis didžiausi eksportiniai srautai.88
34 lentel÷. Bendro vidaus produkto procentinis pasiskirstymas apskrityseApskritysMln. Lt2000 2001 2002 VidutiniškaiIš viso 45525,9 48378,7 51642,9 48515,8BVP % pasiskirstymasapskrityseAlytaus 2008,8 2088,6 2148,7 2082 4,3Kauno 8798,0 9528,7 9781,2 9369,3 19,3Klaip÷dos 5674,7 5906,8 6207,6 5929,7 12,2Marijampol÷s 1798,0 1769,1 1860,1 1809 3,7Panev÷žio 3546,6 3705,6 3844,6 3699 7,6Šiaulių 3744,9 3814,1 4057,2 3872 8Taurag÷s 1075,8 1128,4 1150,9 1118,4 2,3Telšių 2003,5 2165,9 2231,7 2133,7 4,3Utenos 2061,5 2147,7 2265,0 2158 4,4Vilniaus 14814,0 16123,7 18095,9 16344,5 33,7Galima pasteb÷ti, kad krovinių generavimo ir traukos taškai respublikoje sutampa: tai yratie patys didieji miestai ir jų aplinkiniai rajonai – Vilnius, Kaunas, Klaip÷da, Šiauliai,Panev÷žys.Paskutin÷ prielaida taikytina kiekvienai transporto rūšiai (su sąlyga, kad ji dalyvaujatarptautiniuose prekių mainuose), yra importo / eksporto santykis. Kadangi dauguma pateikiamųduomenų šaltinių neišskiria krovinių vežimo krypčių, tenka daryti prielaidą, kad krovinių srautaipasiskirstys taip, koks yra bendras užsienio prekybos balansas. Statistikos departamentoduomenimis, paskutinių metų balanso dinamika yra tokia [15]:35 lentel÷. Užsienio prekybos balansas, mln. litųBendroji prekybos sistema 2000 2001 2002 2003Eksportas 15237,5 18332,0 20290,7 22145,1Importas 21826,0 25413,2 28562,2 30268,7Balansas -6588,5 -7081,2 -8271,5 -8123,6Iš lentel÷je pateiktų duomenų nesunku įsitikinti, kad tiek importo tiek eksporto apimtysišlaiko augimo tendencijas. Atlikus papildomus paskaičiavimus, galima teigti, kad pernagrin÷jamą laikotarpį vidutiniškai eksporto dalis sudaro 41,7 % , o importo – 58,3 % nuo visųprekių mainų. Tokiu būdu prekių yra daugiau įvežama į šalį, nei išvežama iš jos, ir tod÷lperskaičiuojant krovinių srautus, kai nežinoma jų tiksli kryptis, bus naudojami koeficientai 0,417srautui iš šalies, bei 0,583 srautui į šalį patikslinti.89
- Page 3 and 4:
TURINYS1. Intermodalinis transporta
- Page 5 and 6:
1. INTERMODALINIS TRANSPORTAS IR TR
- Page 7 and 8:
2. Prek÷s visos kelion÷s metu lie
- Page 9 and 10:
Europos mastu;b) sektoriaus pakopa
- Page 11:
(kaip ir kiekvienos kitos konkurenc
- Page 14 and 15:
aikštel÷s įrengiamos taip, kad u
- Page 16 and 17:
inžineriniams statiniams. Šis kri
- Page 18 and 19:
- nuo galimyb÷s įrenginį naudoti
- Page 20 and 21:
tarptautiniuose maršrutuose tokio
- Page 22 and 23:
1.3.4. Krovimo vienetai (ITV)Kontei
- Page 24 and 25:
2. Specialiai sukurta kaip ITV, kur
- Page 26 and 27:
užkišti). Taigi jų naudojimas yr
- Page 28 and 29:
Analiz÷s pabaigoje tikslinga pabr
- Page 30 and 31:
3 pav. Intermodalinio transporto te
- Page 32 and 33:
Tai ypač aktualu vežant trumpais
- Page 34 and 35:
mln.TEU65432101998 1999 2000 2001 2
- Page 36 and 37:
duomenimis turi 4903, o jų bendra
- Page 38 and 39: importas vykdomi naudojant konteine
- Page 40 and 41: laisvų ir neišnaudojamų galimybi
- Page 42 and 43: HAMBURGO UOSTASSpecializuoto kombin
- Page 44 and 45: vežama geležinkeliais.Fiderin÷s
- Page 46 and 47: organizavimo galimyb÷.18 lentel÷.
- Page 48 and 49: 22 lentel÷. Konteinerių vežimo A
- Page 50 and 51: trumpų jūrinių nuotolių keltai,
- Page 52 and 53: tarp centrinio terminalo ir mažesn
- Page 54 and 55: 11 pav. Baržų veiklos modeliaiVid
- Page 56 and 57: Paprastosios linijin÷s laivybos sc
- Page 58 and 59: Šiuo metu tegalima remtis Europos
- Page 60 and 61: Rezultatai rodo, kad svarbiausias k
- Page 62 and 63: Informacijos pateikimas. Tai dar vi
- Page 64 and 65: Europoje yra aib÷ krovimo vienetų
- Page 66 and 67: a)tokios pat problemos ir jų rezul
- Page 68 and 69: momentu - taip pat pasinaudoti pul
- Page 70 and 71: s÷kmingai pl÷tojama gaudama finan
- Page 72 and 73: Direktyva 2003/155 COM, kuri nagrin
- Page 74 and 75: transporto sistemos tobulinimo.5. F
- Page 76 and 77: -kelių panaudos mokestis, sumok÷t
- Page 78 and 79: prioritetinių uždavinių. Deja, t
- Page 80 and 81: vandenų transporto paslaugos būt
- Page 82 and 83: galima sąlygoti geresnį gerų id
- Page 84 and 85: tūkst. TEU500045004000350030003065
- Page 86 and 87: suformavimui.b) siekiant visiškai
- Page 90 and 91: 3.1.2. Vežimai kelių transportuNa
- Page 92 and 93: 39 lentel÷. Geležinkelio riedmeny
- Page 94 and 95: 44 lentel÷. Konteinerių ir ro-ro
- Page 96 and 97: Panev÷žys, geležinkelis yra nepa
- Page 98 and 99: Šiuo atžvilgiu Lietuvos geležink
- Page 100 and 101: endras pralaidumo problemas tam tik
- Page 102 and 103: • jų laikymo aikšteles su apsau
- Page 104 and 105: kraunamos visos kelių transportopr
- Page 106 and 107: 47 lentel÷. Kelių transporto prie
- Page 108 and 109: Kelių transportasGeležinkelių tr
- Page 110 and 111: )Vežimas kelių transportu iki Kau
- Page 112 and 113: kol į ją bus perkeltas krovinys.
- Page 114 and 115: 7500065000FaktiniaiduomenysPrognoz
- Page 116 and 117: 2. Daugeliu atvejų dabartin÷ Ryt
- Page 118 and 119: teritorija). Tokia grandin÷ gal÷t
- Page 120 and 121: Įvertinus šias aplinkybes, bei 3
- Page 122 and 123: INTERMODALINIO TRANSPORTO PLöTROS
- Page 124 and 125: a) vežimų kaina;b) vežimų laika
- Page 126 and 127: - siekti įvairių programų (pvz.
- Page 128 and 129: 25. Martine-Sophie Fouvez. ECMT Act
- Page 130 and 131: laikoma tai, kad logistika yra mode
- Page 132 and 133: epresenting the multimodal terminal
- Page 134 and 135: savo klientams (logistikos centro p
- Page 136 and 137: Tolimesn÷ vidaus uosto Padova pl÷
- Page 138 and 139:
Vokietijoje.GVZ plotas priklaus÷ B
- Page 140 and 141:
- VILNIAUS regiono logistikos centr
- Page 142 and 143:
AB VILNIAUS regiono logistikos cent
- Page 144 and 145:
- Krovinių transportavimas geleži
- Page 146 and 147:
− Ekspeditorių zoną;− Komerci
- Page 148 and 149:
Vilniaus apskritis ir Vilniaus savi
- Page 150 and 151:
turtinis įnašas įvaldymo bendrov
- Page 152 and 153:
Vilniaus apskrityje kuriamas modern
- Page 154 and 155:
Priedai154
- Page 156 and 157:
2 priedasUIRR nelydimojo tarptautin
- Page 158 and 159:
158
- Page 160 and 161:
5 priedasPlanuojami jūros greitkel
- Page 162:
7 priedasKonteinerių vežimo marš
Change language