inž V Ivankovas

transporto sistemos tobulinimo.5. Finansin÷s atskaitomyb÷s ir atsakomyb÷s suprastinimas.Intermodalums iš esm÷s reikalauja iš vieno grandin÷s dalyvio pasitik÷ti kitu, kuriopaprastai nei pažįsti, nei gali kontroliuoti. Tam reikia griežtai apibr÷žti kiekvieno grandin÷sdalyvio atsakomyb÷s ribas bei pareigas.2.6.3. Kitos intermodalinių vežimų konkurencingumo skatinimo priemon÷s2.6.3.1. Nacionalin÷s intermodalumo skatinimo priemon÷sDažniausiai intermodalinio transporto (arba KT) pl÷tra remiasi ES direktyvomis92/106/EC ir 96/53/EC ir apima specialius apribojimus kelių transporto priemon÷ms ir apibr÷žiaintermodalinių vežimų skatinimo bei palaikymo priemones:a) atleidimas nuo kelių mokesčių. Sutinkamai su ES direktyva, kelių transportopriemon÷s, dirbančios pradin÷je ir galin÷je KT grandin÷s faz÷je, turi būti visiškai ar bent jau išdalies atleistos nuo mokesčių už kelius. Tam logiškas paaiškinimas būtų toks: kroviniosavininkas (siunt÷jas) ar jo įgaliotas ekspeditorius (multimodalinio transporto operatorius) mokauž naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra. Kelių infrastruktūra yra naudojamasi labai mažai.Lyginant su vežimais vien kelių transportu, kai vilkikas nurieda kelis šimtus ar net tūkstančiuskilometrų, pradin÷je ar galin÷je KT grandin÷s dalyje dirbantis vilkikas nuvažiuoja tikkeliasdešimt kilometrų. Praktiškai tai yra labai trumpas nuotolis, ir tod÷l tokius vilkikus atleistinuo mokesčio visai ar bent jau iš dalies, tikrai yra pagrindo;b) atleidimas nuo draudimo dirbti tam tikromis valandomis ar dienomis. Geležinkeliųtransportas gali dirbti švenčių dienomis ir savaitgaliais be jokių apribojimų, o kelių transportopriemon÷ms tomis dienomis dirbti uždrausta. Siekiant kuo daugiau išnaudoti šiuos draudimus KTnaudai, kelių transporto priemon÷s, kurios dirba jungtyse tarp geležinkelių transporto terminalo irpaskirties pradžios punkto, tur÷tų būti atleistos nuo draudimų dirbti min÷tomis švenčių dienomisir savaitgaliais;c) pakrautos kelių transporto priemon÷s svorio limito padidinimas. D÷l konteineriųnaudojimo kelių transporto priemon÷s, naudojamos KT, yra sunkesn÷s už fiksuotos sandarosvilkikus. Čia kyla tam tikra problema: krovinio savininkas sutiks naudoti KT tik tuomet, kaivilkikas, dalyvaujantis KT grandin÷je, gal÷s vežti tokios pat mas÷s krovinį kaip ir vilkikas,atliekantis įprastus vežimus. Tačiau d÷l konteinerių naudojimo paties transportuojamo kroviniomas÷ sumaž÷ja. Tuomet KT variantas krovinio siunt÷jui tampa nepalankus. Visd÷lto šalyse,kuriose maksimali krovininio automobilio mas÷ yra 40 t, yra galimyb÷ šį limitą kelių transporto74