inž V Ivankovas

Šiuo metu tegalima remtis Europos Komisijos pateikiamais duomenimis, kuriuos savoruožtu ji gauna iš ESPO (Europin÷s jūrų uostų organizacijos). Tas pats duomenų šaltinis buvopanaudotas ir ruošiant 1999 m. Communication apie trumpųjų jūrinių nuotolių laivybą ir 2003 m.programą Trumpųjų jūrinių nuotolių laivybos skatinimui.Iš turimų duomenų tegalima matyti trumpų jūrinių nuotolių vežimų apimčių kitimą beidaryti palyginimą su kitų transporto rūšių vežimų apimčių kitimu.16 pav. Atskirų transporto rūšių vežimo apimčių augimo palyginimas* road – kelių transportas; sss – trumpųjų jūrinių nuotolių laivyba; iww – vidaus vandenslaivyba; rail - geležinkeliaiTrumpųjų nuotolių laivyba Europos mastu yra viena iš s÷kimingiausiai funkcionuojančiųtransporto rūšių. Trumpųjų nuotolių laivybos užimama rinkos dalis nenusileidžia kelių transportoužimamai rinkos daliai, o paskutiniu metu jos rinkos dalis net ÷m÷ lenkti kelių transporto rinkosdalį. Tokiu būdu trumpųjų nuotolių laivyba gali suvaidinti svarbų vaidmenį siekiant EStransporto politikos numatytų tikslų – sumažinti kelių transporto vežimų apimčių did÷jimą,perskirstyti transporto rūšis, pad÷ti išvengti kamščių problemos keliuose bei išspręsti saugumo iraplinkosaugos problemas.D÷l pateiktų priežasčių ES politika nukreipta aktyviam trumpų jūrinių nuotolių laivybosskatinimui. 1999 m. Komisija pristat÷ Communication, kuriame numatomos priemon÷s, kuriomissiekiama padidinti šios transporto formos panaudojimą. Taip pat ir 2001 m Baltojoje knygojeKomisija pabr÷ž÷ trumpų jūrinių nuotolių laivybos svarbą užtikrinant Europos transportosistemos efektyvumą ateityje [6].Taigi, politin÷ tarybos, parlamento bei visų šalių-narių parama yra būtina, kad trumpųjūrinių nuotolių laivyba užimtų atitinkamą krovininio transporto rinkos dalį Europoje.58