inž V Ivankovas

INTERMODALINIO TRANSPORTO PLöTROS GALIMYBIŲ ANALIZöS IŠVADOS IRPASIŪLYMAI1. Galima konstatuoti, kad ligi šiol n÷ra vieningo intermodalinio ir kombinuototransporto apibr÷žimo. Daroma išvada, kad šiais pavadinimais apibr÷žiamas transportavimoprocesas, kuris tenkina dvi esmines sąlygas:a) Krovinių vežimo procese dalyvauja bent dvi skirtingos transporto rūšys (kelių,geležinkelių, vidaus vandenų ir jūrų);b) Prek÷s visos kelion÷s metu lieka viename ir tame pačiame krovimo vienete –intermodalinio transporto vienete (ITV).2. Intermodalumas reiškia atskirų transporto rūšių tarpusavio integraciją bei viena kitospapildymą, kas sudaro sąlygas efektyviau ir veiksmingiau išnaudoti transporto sistemą. Tačiautam transporto rūšių integracija turi vykti teikiamų paslaugų ir teisinių aktų, infrastruktūros beifizin÷s įrangos sferose.3. Europos mastu sąveika yra nacionaliniu ar geografiniu požiūriu skirtingų transportotinklų (sistemų) galimyb÷ teikti efektyvias, sienas peržengiančias paslaugas, pašalinanttechninius, fizinius, geografinius, teisinius, organizacinius ir socialinius – ekonominius barjerus.4. Vertinant intermodalinius vežimus pagal vežimų formą (technologiją), galima teigti,kad didžioji jų dalis Europoje yra nelydimieji vežimai. Ypač paplitęs yra keičiamųjų talpyklųpanaudojimas vežimams žemyno viduje (sausumos transporto rūšių sąveikos atveju) irkonteinerių panaudojimas kai intermodalin÷je grandin÷je dalyvauja trumpų jūrinių nuotolių arvidaus vandens transportas. Tuo tarpu lydimieji vežimai, yra atliekami tik specifiniuosemaršrutuose.5. Būtinos intermodalinių vežimų diegimo bei pl÷ros sąlygos:- eismo (krovinių) srautų koncentracija atitinkamame maršrute;- atgalinio krovinio vežimo organizavimo galimyb÷;- minimalus 300 - 500 km atstumas reikalingas, kad intermodalinis transportas būtųkonkurencingas lyginant su vežimais kelių transportu;6. D÷l išvardintų 5 punkte priežasčių, pagrindiniai centrai Europoje, kurie sugebapatenkinti išvardintus reikalavimus yra didieji uostai ir į jų aptarnaujamą užuostį patenkantyspagrindiniai Europos pramoniniai centrai.122