prioritetinių uždavinių. Deja, tačiau kol kas:-n÷ra jokios finansin÷s paramos veiklai;-n÷ra jokių nuolaidų ir išimčių;-n÷ra jokių kitokių pl÷tros ir palaikymo priemonių [21].2.6.3.2. Marco Polo programa intermodalinio transporto kliūtims šalintiLaisvas pri÷jimas prie ES krovininio kelių transporto sektoriaus buvo pasiektas 1998 m.liepos pirmąją. Rinkos j÷gų įsigal÷jimas šiam sektoriui suteik÷ tolimesnį augimo impulsą, tadsektorius tapo dar modernesnis ir konkurencingesnis naudojamos įrangos ir teikiamų paslaugųatžvilgiu. Kelių transporto sektorius pasiek÷ daug naudos pasikeitus globalin÷s gamybosmodeliams, kuomet pasidar÷ reikalingos greitos ir lanksčios transportavimo priemon÷s susąlyginai ribota talpa. Priešingai, tokie pasikeitimai met÷ naujus iššūkius intermodaliniotransporto konkurencingumui bei gyvybingumui. Galiausiai, kelių transportas neapmoka(nepadengia) visų išlaidų, kurias jis sukelia visuomenei, kas ir toliau didina nesąžiningąkonkurenciją. Tad savaime aišku, kad intermodalinis transportas nukenčia nuo augančio keliųtransporto konkurencingumo.Iš pateiktos apžvalgos galima padaryti 4 pagrindines išvadas:- teisin÷ sistema (r÷mai) apimanti į÷jimą į krovininio transporto rinkas didžia dalimi jauyra įgyvendinta ar s÷kmingai įgyvendinama toliau;- egzistuoja daug komercinių, teisinių ir technologinių kliūčių visose alternatyviosetransporto rūšyse, kurios turi būti pašalintos norint atskleisti visą min÷tų transporto rūšiųpotencialą;- siekiant sukurti aukštos kokyb÷s intermodalinio transporto grandines, turi būti įvardintibei pašalinti atskirų transporto rūšių trūkumai bei problemos;- egzistuojantys gamybos ir paskirstymo modeliai reikalauja lanksčių, universalių ir greitųtransportinių sprendimų. Kelių transportas tokius reikalavimus gali patenkinti beveik visu 100procentų. Tuo tarpu išvardintos savyb÷s tikrai n÷ra kertiniai geležinkelių, trumpų jūrinių nuotoliųbei vidaus vandenų laivybos privalumai.Tokia situacija yra nepriimtina.Nuo 1975 m. kombinuoto transporto politika siekiama skatinti transporto rūšiųpersiskirstymą, tai yra krovinių perk÷limą iš kelių į geležinkelio ar vandens transporto rūšis. Šiospolitikos motyvacija buvo ir vis dar išlieka visos transporto sistemos gamtosauginių bei saugumorodiklių pagerinimas. Susidorojimas su negatyviu augančio kelių transporto poveikiu yra vienas78
iš kertinių dabartinių ir ateities iššūkių bendrai transporto politikai.Prognozuojama, kad iki 2010 m. bendros vežimų kelių transportu apimtys išaugs 50procentų. Tai maždaug 60 mlrd. tonkilometrių per metus. Akivaizdu, kad toks skaičius dar labiaupadidins grūstis keliuose, taršą bei nelaimingų atsitikimų skaičių.Siūlant transporto rūšių perskirstymo veiklos skatinimo tęstinumą, Komisija įvertino irTarybos Rezoliuciją 2000/C/56/01 d÷l intermodalumo ir intermodalinio kroivininio transportoskatinimo. Ši rezoliucija prašo Komisijos pasiūlyti programą, kuri tęstų alternatyvių transportorūšių skatinimą po PACT programos pasibaigimo 2001m.PACT programa buvo sukoncentruota (d÷l savo mažo biudžeto) teikti paramą tik ESteritorijoje. Tačiau yra akivaizdus poreikis remti intermodalinio transporto pl÷trą ir kaimynin÷seES šalyse. ES pl÷tros kontekste, svarbu kad paramą transporto infrastruktūrai lyd÷tų ir paramaalternatyvių transporto rūšių paslaugų teikimo projektams. Tai pagreitins naujų šalių, kuriose jaudabar rodosi pavojaus ženklai, sukelti augančių vežimų apimčių kelių transportu, integraciją.Kaip ir PACT, MP programa nukreipta į komerciškai orientuotų paslaugų transportorinkoje skatinimą. Tad ji jokio d÷mesio neskirs tyrimų ar infrastruktūros vystymo programoms.Transporto rūšys (išsk. kelių transportą) kurioms būtų galima taikyti skatinimo programasyra trumpų jūrinių nuotolių laivyba, geležinkelių, bei vidaus vandens transportas. Oro erdv÷ taippat kenčia nuo didelio apkrovimo, be to oro transportas taip pat neigiamai veikia aplinką. Tod÷ltransporto skatinimo programa, kuri skirta sumažinti transporto kamščius ir taršą visoje Europoje,netur÷tų skatinti oro transporto pl÷tros.Yra įrodyta, kad intermodalinio transporto stipryb÷ yra ilgų nuotolių vežimų segmentas.MP programa turi pasiūlyti gaires tokiam finansavimo tipui, kurį būtų galima įvardinti “bendrųinteresų finansavimu”. Tuomet programos r÷muose vykdomas projektas gal÷tų gauti naudos išatskirų šalių-narių bendro finansavimo. Manoma, kad tokiu atveju ir pats projekto įgyvendinimolaikas būtų pagerintas.MP programa tur÷tų apimti 3 pagrindinius paramos tikslus. Šie tikslai yra paremtipatirtimi įgyta PACT programos metu:- startinio periodo parama transporto paslaugoms, kurios yra alternatyva kelių transportui;- katalizatoriaus vaidmuo;- gerosios patirties skleidimas.1. Startinio periodo parama transporto paslaugoms, kurios yra alternatyva kelių transportuiNaujų paslaugų, kurios būtų alternatyva kelių transportui, diegimas yra labiau rizikingasnei naujų kelių transporto paslaugų diegimas. Norint, kad reguliarios jūrų, geležinkelio ar vidaus79
- Page 3 and 4:
TURINYS1. Intermodalinis transporta
- Page 5 and 6:
1. INTERMODALINIS TRANSPORTAS IR TR
- Page 7 and 8:
2. Prek÷s visos kelion÷s metu lie
- Page 9 and 10:
Europos mastu;b) sektoriaus pakopa
- Page 11:
(kaip ir kiekvienos kitos konkurenc
- Page 14 and 15:
aikštel÷s įrengiamos taip, kad u
- Page 16 and 17:
inžineriniams statiniams. Šis kri
- Page 18 and 19:
- nuo galimyb÷s įrenginį naudoti
- Page 20 and 21:
tarptautiniuose maršrutuose tokio
- Page 22 and 23:
1.3.4. Krovimo vienetai (ITV)Kontei
- Page 24 and 25:
2. Specialiai sukurta kaip ITV, kur
- Page 26 and 27:
užkišti). Taigi jų naudojimas yr
- Page 28 and 29: Analiz÷s pabaigoje tikslinga pabr
- Page 30 and 31: 3 pav. Intermodalinio transporto te
- Page 32 and 33: Tai ypač aktualu vežant trumpais
- Page 34 and 35: mln.TEU65432101998 1999 2000 2001 2
- Page 36 and 37: duomenimis turi 4903, o jų bendra
- Page 38 and 39: importas vykdomi naudojant konteine
- Page 40 and 41: laisvų ir neišnaudojamų galimybi
- Page 42 and 43: HAMBURGO UOSTASSpecializuoto kombin
- Page 44 and 45: vežama geležinkeliais.Fiderin÷s
- Page 46 and 47: organizavimo galimyb÷.18 lentel÷.
- Page 48 and 49: 22 lentel÷. Konteinerių vežimo A
- Page 50 and 51: trumpų jūrinių nuotolių keltai,
- Page 52 and 53: tarp centrinio terminalo ir mažesn
- Page 54 and 55: 11 pav. Baržų veiklos modeliaiVid
- Page 56 and 57: Paprastosios linijin÷s laivybos sc
- Page 58 and 59: Šiuo metu tegalima remtis Europos
- Page 60 and 61: Rezultatai rodo, kad svarbiausias k
- Page 62 and 63: Informacijos pateikimas. Tai dar vi
- Page 64 and 65: Europoje yra aib÷ krovimo vienetų
- Page 66 and 67: a)tokios pat problemos ir jų rezul
- Page 68 and 69: momentu - taip pat pasinaudoti pul
- Page 70 and 71: s÷kmingai pl÷tojama gaudama finan
- Page 72 and 73: Direktyva 2003/155 COM, kuri nagrin
- Page 74 and 75: transporto sistemos tobulinimo.5. F
- Page 76 and 77: -kelių panaudos mokestis, sumok÷t
- Page 80 and 81: vandenų transporto paslaugos būt
- Page 82 and 83: galima sąlygoti geresnį gerų id
- Page 84 and 85: tūkst. TEU500045004000350030003065
- Page 86 and 87: suformavimui.b) siekiant visiškai
- Page 88 and 89: potencialą tenka priimti ir remtis
- Page 90 and 91: 3.1.2. Vežimai kelių transportuNa
- Page 92 and 93: 39 lentel÷. Geležinkelio riedmeny
- Page 94 and 95: 44 lentel÷. Konteinerių ir ro-ro
- Page 96 and 97: Panev÷žys, geležinkelis yra nepa
- Page 98 and 99: Šiuo atžvilgiu Lietuvos geležink
- Page 100 and 101: endras pralaidumo problemas tam tik
- Page 102 and 103: • jų laikymo aikšteles su apsau
- Page 104 and 105: kraunamos visos kelių transportopr
- Page 106 and 107: 47 lentel÷. Kelių transporto prie
- Page 108 and 109: Kelių transportasGeležinkelių tr
- Page 110 and 111: )Vežimas kelių transportu iki Kau
- Page 112 and 113: kol į ją bus perkeltas krovinys.
- Page 114 and 115: 7500065000FaktiniaiduomenysPrognoz
- Page 116 and 117: 2. Daugeliu atvejų dabartin÷ Ryt
- Page 118 and 119: teritorija). Tokia grandin÷ gal÷t
- Page 120 and 121: Įvertinus šias aplinkybes, bei 3
- Page 122 and 123: INTERMODALINIO TRANSPORTO PLöTROS
- Page 124 and 125: a) vežimų kaina;b) vežimų laika
- Page 126 and 127: - siekti įvairių programų (pvz.
- Page 128 and 129:
25. Martine-Sophie Fouvez. ECMT Act
- Page 130 and 131:
laikoma tai, kad logistika yra mode
- Page 132 and 133:
epresenting the multimodal terminal
- Page 134 and 135:
savo klientams (logistikos centro p
- Page 136 and 137:
Tolimesn÷ vidaus uosto Padova pl÷
- Page 138 and 139:
Vokietijoje.GVZ plotas priklaus÷ B
- Page 140 and 141:
- VILNIAUS regiono logistikos centr
- Page 142 and 143:
AB VILNIAUS regiono logistikos cent
- Page 144 and 145:
- Krovinių transportavimas geleži
- Page 146 and 147:
− Ekspeditorių zoną;− Komerci
- Page 148 and 149:
Vilniaus apskritis ir Vilniaus savi
- Page 150 and 151:
turtinis įnašas įvaldymo bendrov
- Page 152 and 153:
Vilniaus apskrityje kuriamas modern
- Page 154 and 155:
Priedai154
- Page 156 and 157:
2 priedasUIRR nelydimojo tarptautin
- Page 158 and 159:
158
- Page 160 and 161:
5 priedasPlanuojami jūros greitkel
- Page 162:
7 priedasKonteinerių vežimo marš