inž V Ivankovas

atliekama geležinkeliu yra ekonomiška tik tuo atveju, kai vežimo nuotolis viršija 300 km, galimateigti, kad Lietuvos teritorijoje grandin÷ jūrų transportas-geležinkelis yra neįmanoma. Tai parod÷trečiame skyriuje atlikti alternatyvų palyginimai. Tokiu būdu intermodalin÷ grandin÷, kuriojedalyvauja jūrų ir geležinkelių transportas, v÷lgi tur÷tų peržengti Lietuvos ribas. Daugeliu atvejųkrovinių pradinį ar galutinį transportavimą į Klaip÷dos uostą ar iš jo intermodalin÷je grandin÷jeefektyviausiai gali atlikti kelių transportas.Tod÷l geriausia ir perspektyviausia iš visų intermodalinių grandinių Lietuvoje yra ta,kurioje sąveikauja kelių ir jūrų transportas. Jos gyvybingumą leidžia pagrįsti atliktos krovosapimčių Klaip÷dos uoste prognoz÷s. Šios grandin÷s pl÷tojimui (sąveikos užtikrinimui) reik÷tųtaikyti anksčiau išvardintas priemones.Iš čia galima daryti išvadą, kad Lietuvoje iš esm÷s galimas tik pradinis ar galutinisintermodalin÷s grandin÷s etapas, susijęs su pradiniu/galutiniu ITV pervežimu kelių transportu.Tikrosios intermodalin÷s grandin÷s (pagrindin÷s atkarpos vežimas geležinkeliu ar jo sąveika sujūrų transportu) kirs Lietuvos teritoriją kaip tranzitas.Tod÷l pirmasis ir pagrindinis dalykas siekiant tiek intermodalin÷s grandin÷s, tiek iratskiros transporto rūšies funkcionavimo yra priemonių, kurių pagalba būtų pritraukiami reikiamikrovinių srautai, įgyvendinimas. Faktiškai tai apibr÷žta transporto ir tranzito pl÷tros strategijojekaip gerų santykių su kaimynin÷mis šalimis išlaikymas ir pl÷tojimas (tarptautinisbendradarbiavimas). Intermodalinio transporto atveju šis bendradarbiavimas yra reikalingasnustatant atitinkamus maršrutus, kurie pasižym÷tų krovinių koncentracija, bei vienodų veiklossąlygų (pvz. tarifų) užtikrinimu.Antras momentas didinant šalies patrauklumą tranzitiniams srautams būtų techninioinfrastruktūros lygio gerinimas. Jei kelių transporte ši situacija yra pakankamai gera, taigeležinkeliuose (ypač vežimams šiaur÷s-pietų kryptimi) yra daug spręstinų problemų, ypačkertant Lenkijos-Lietuvos sieną. Kita geležinkelių problema yra kelių kokyb÷, nuo ko priklausovežimų greitis. Taip pat nepatenkinama situacija yra ir su galimais ITV krovos punktais. JeiKlaip÷dos uosto atskiri terminalai dar gali užtikrinti gana aukštos kokyb÷s paslaugas, tai kitųterminalų veiklos technologiją reikia gerinti.Trečias transporto sistemos patrauklumo tranzitiniams srautams didinimo aspektas yrapalankios teisin÷s aplinkos vežimams alternatyviomis transporto rūšimis formavimas. Tam turibūti įdiegtos atitinkamos skatinimo ir valstybinio palaikymo formos. Tik÷tina, kad įgyvendinusreikiamas priemones, galima tik÷tis pritraukti reikiamą krovinių kiekį, kuris gali užtikrintiintermodalinių grandinių gyvybingumą.119