kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
109<br />
paklaida. Skaičiavimo praktika rodo, kad dažniausiai skerspjūvį užtenka padalyti į<br />
20–30 sluoksnių, žinoma, tokiu atveju skaičiavimai vykdomi kompiuterinėmis programomis.<br />
Sluoksnių modelis gali būti taikomas ir plieno plaušu armuotiems elementams,<br />
šiuo atveju taip pat reikia turėti patikimus medžiagų modelius. 3.2 poskyryje buvo<br />
parodyta, kad armuojant betoną plieno plaušu, gniuždomoji įtempių ir deformacijų<br />
diagramos dalis pakinta nedaug. Kita vertus, tempiamojo sustandėjimo diagrama<br />
dėl plieno plaušo įtakos pakinta iš esmės. Iš trijų medžiagoms taikytų diagramų<br />
(5.14 pav.) tempiamojo sustandėjimo diagrama yra sunkiausiai eksperimentiškai<br />
nustatoma. Jos formai didelę įtaką daro gelžbetoninio elemento armavimo procentas,<br />
betono tempiamasis stipris, armatūros ir betono sukibimo kokybė, betono susitraukimo<br />
reiškinys, naudingasis skerspjūvio aukštis ir armatūros tamprumo modulis,<br />
o betoną papildomai armavus plieno plaušu – ir plaušo kiekis bei tipas. Visų<br />
šių veiksnių poveikis yra kompleksinis, todėl nustatyti tempiamojo sustandėjimo<br />
priklausomybę eksperimentiškai yra sudėtinga. Dažniausiai atliekami tempiamųjų<br />
gelžbetoninių prizmių bandymai, aptarti 3.6 poskyryje, tačiau šių bandymų metu<br />
gautų tempiamojo sustandėjimo diagramų taikymas lenkiamiems gelžbetoniniams<br />
elementams ne visada yra adekvatus.<br />
<strong>Vilniaus</strong> <strong>Gedimino</strong> technikos universiteto profesorius G. Kaklauskas pasiūlė originalų<br />
ir naują pasaulyje metodą, kuriuo remiantis tempiamojo sustandėjimo diagramas<br />
galima gauti išbandžius lenkiamuosius gelžbetoninius elementus. Šis metodas<br />
grindžiamas gelžbetonio deformavimosi atvirkštinio uždavinio samprata, kai<br />
pagal eksperimentines elemento momentų ir kreivių diagramas gaunama ieškomoji<br />
(iš anksto nežinoma) medžiagos įtempių ir deformacijų priklausomybė. Tiesioginis<br />
uždavinys yra įprastas statybinių konstrukcijų projektavimo praktikoje: turint<br />
medžiagų modelius (įtempių ir deformacijų diagramas), nustatomas <strong>konstrukcijos</strong><br />
įtempių ir deformacijų būvis. Atvirkštinio uždavinio sprendimo tikslas – gauti patikimas<br />
medžiagų įtempių ir deformacijų diagramas, kurias vėliau galima pritaikyti<br />
projektuojant konstrukcijas.<br />
Atvirkštinio uždavinio sprendimo algoritmas remiasi sluoksnių modeliu. Spręsdami<br />
tiesioginį uždavinį, nežinomuoju laikėme skerspjūvio kreivį, veikiant tam tikrai<br />
apkrovai. Sprendžiant atvirkštinį uždavinį, momentų ir kreivių priklausomybė<br />
yra žinoma (nustatoma eksperimentiškai), o nežinomu dydžiu laikoma tempiamojo<br />
sustandėjimo diagrama. Taip pat žinomos yra gniuždomojo betono bei armatūros<br />
įtempių ir deformacijų priklausomybės. Skaičiavimas atliekamas pakopomis didinant<br />
apkrovą. Kiekvienoje apkrovos pakopoje tiesioginis uždavinys sprendžiamas<br />
(iteracijomis) tol, kol randama nežinoma tempiamojo sustandėjimo diagramos taško<br />
reikšmė. Nustatyta diagramos dalis taikoma kitoje, t. y. aukštesnėje, apkrovos pakopoje.<br />
Tokiu būdu randami visi tempiamojo sustandėjimo diagramos taškai. Gautąją<br />
diagramą pritaikius sluoksnių modelyje (t. y. sprendžiant tiesioginį uždavinį), gaunama<br />
momentų ir kreivių diagrama, kuri sutampa su eksperimentine.
Change language