kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
150 7. Kompozitinės armatūros gamybos technologija<br />
Vyniojant pluoštą galima pagaminti apskritojo skerspjūvio kolonas, sijas, taip pat<br />
įvairias talpyklas.<br />
Didelių matmenų kompozitinių tiltų sijos gali būti gaminamos taikant kitus<br />
technologinius procesus. Vienas iš alternatyvių būdų - elementų gamyba uždaruose<br />
klojiniuose (angl. resin transfer molding – RTM ir resin infusion molding – RIM). Šio<br />
proceso metu pluošto lakštai sudedami į klojinius ir visa forma užpildoma dervos<br />
mišiniu. Kadangi klojinys yra uždaras, oro tuštumoms pašalint derva tiekiama naudojant<br />
slėgį. Gali būti naudojamas ir atviras klojinys. Tuomet taikoma vakuumavimo<br />
technologija (angl. vacuum-assisted resin transfer molding –VARTM). Šio proceso<br />
metu sausas gaminys įdedamas į plastikinę talpyklą, iš kurios išsiurbiamas oras.<br />
Tuomet tiekiamas dervos mišinys, kuris, veikiamas vakuuminio slėgio, skverbiasi ir<br />
užpildo tarpus tarp pluošto lakštų.<br />
7.5. Kompozitinės armatūros gaminiai<br />
Statybinėms konstrukcijoms naudojami kompozitinės armatūros strypai yra labai<br />
įvairūs. Be skirtingų pluoštų (stiklo, anglies, aramido, bazalto), dervos mišinių<br />
(epoksidinės, poliesterinės, vinilo esterio ir kt.) ir gamybos technologijos (gaminio<br />
formavimas, kietinimas, kokybės kontrolė), taikomi įvairūs strypų paviršiaus padengimo<br />
būdai. Skirtingai nei naudojant plieninę armatūrą, galima gauti neribotą kiekį<br />
skirtingomis fizikinėmis ir mechaninėmis savybėmis pasižyminčių kompozitinės<br />
armatūros rūšių.<br />
Pirmieji kompozitiniai strypai buvo gaminami lygiu paviršiumi, tačiau dėl blogo<br />
sukibimo su betonu šiuo metu tokie strypai nebenaudojami. Gamybos metu, kai<br />
derva nėra sukietėjusi, strypus patogu padengti smėlio sluoksniu. Toks paviršiaus<br />
apdirbimas labai pagerina armatūros sukibimą esant nedideliam apkrovimo lygiui.<br />
Smėliu padengtų polimerinės armatūros paviršių pavyzdžiai pateikti 7.7 pav.<br />
Paviršiaus dengimas smėlio sluoksniu veiksmingai pagerina kompozitinio armatūros<br />
strypo sukibtį dėl susidarančio mechaninio inkaravimo ir padidėjusio strypo<br />
paviršiaus ploto. Kita vertus, didėjant apkrovoms ši danga ne visuomet užtikrina<br />
reikiamą sukibtį su betonu. Šiuo atveju efektyvesnis yra rumbelių formavimas armatūros<br />
paviršiuje. Kompozitinės armatūros strypų paviršiuje suformuotų rumbelių<br />
pavyzdžiai pateikti 7.8 pav.<br />
Lietuvoje pirmieji kompozitiniais strypais armuotų betoninių konstrukcijų eksperimentiniai<br />
tyrimai atlikti 1970 m. Betoninės <strong>konstrukcijos</strong> buvo armuojamos stiklo<br />
pluošto strypais, kurių paviršius padengtas epoksidinėmis dervomis. Ši armatūra<br />
dėl betone vyraujančios šarminės aplinkos ilgainiui buvo pažeista, o pradėti tyrimai<br />
nutraukti.
Change language