kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...

176 9. Polimerinės armatūros ilgaamžiškumas ir senėjimas
transportavimas
sandėliavimas
gamyba
eksploatacija
statyba
9.6 pav. Statinio gyvavimo stadijos
Kompozitinių gaminių senėjimo procesas ypač aktualus statiniams, kurių naudojimo
laikas viršija 75 metus (pvz., tiltai, viadukai ir kiti specialieji statiniai). Veiksniai,
turintys įtakos kompozitinės medžiagos stiprumui, standumui, pluošto ir matricos
sukibimo vientisumui, mikro- ir makropleišėjimui, yra:
• cheminiai tirpalai (druska, šarmai ir rūgštys);
• valkšnumas;
• nuovargis;
• terminiai ciklai (užšalimo ir atšilimo);
• ekstremalūs temperatūros pokyčiai;
• drėgmė (krituliai, jūros vanduo);
• UV spinduliai (fotocheminės reakcijos).
Šių veiksnių poveikis kompozitiniams strypams apibendrintai pateiktas 9.3 pav.,
o šių poveikių daroma įtaka strypo stiprio mažėjimui – 9.1 lentelėje.
Kompozitinių medžiagų ilgaamžiškumas priklauso nuo:
• tinkamo komponentų pasirinkimo (atsparūs šarmų ir chloridų poveikiui, atsparūs
mikropleišėjimui, geras pluošto ir matricos sukibimas);
• kompozitinio polimero kokybės (paviršiaus apdirbimas, tuštumos, dervos homogeniškumas);
• kompozitinio polimero būklės vertinimo (pažaidų fiksavimas);
• konstrukcinių priemonių (apsauginis betono sluoksnis, apsauginės dangos).
Kompozitinės polimerinės medžiagos senėjimo greitis priklauso nuo pluošto ir
dervos sąryšio kokybės (9.4 pav.), drėgmės patekimo į pluoštą galimybių, temperatūros
svyravimų, dervos ir pluošto reakcijos su cheminėmis medžiagomis. Senėjimas
gali būti cheminis arba fizikinis.
Cheminis senėjimas apima molekulinius arba cheminius polimero struktūros
pokyčius. Cheminių medžiagų poveikis turi įtakos makromolekulių dalijimuisi,
molekulinės masės mažėjimui, oksidacijai ir polimero struktūros pokyčiams (angl.
Crosslinking). Dėl cheminio senėjimo silpnėja polimerinių grandinių ryšiai.