kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
113<br />
Žinant įrąžas armatūroje ir betone, galima apskaičiuoti armatūros ir betono įtempius<br />
bei deformacijas bet kuriame elemento pjūvyje. Remiantis 5.28 ir 5.29 formulėmis<br />
galima sudaryti lygtį ir rasti koordinatę x (arba įtempių perdavimo ilgį), kurioje<br />
pasiekiamas betono tempiamasis stipris:<br />
N N x<br />
A<br />
c, fb + c, τ( )<br />
c<br />
= f<br />
ct<br />
, (5.31)<br />
čia A c – betono skerspjūvio plotas; f ct – betono tempiamasis stipris.<br />
Pažymėtina, kad, norint taikyti šį modelį, būtina žinoti plieno plaušu armuoto<br />
betono liekamųjų įtempių plyšyje (liekamojo stiprio) reikšmę bei sukibimo įtempių<br />
funkciją. Detaliai šie parametrai aptariami trečiame ir dešimtame knygos skyriuose.<br />
5.5.2. Diskretusis elementų pleišėjimas<br />
Trečiajame knygos skyriuje, nagrinėjant gelžbetoninio elemento pleišėjimą, buvo<br />
vertinamos tam tikros vidutinės supleišėjusio elemento deformacijos. Taikydami<br />
diskretaus pleišėjimo modelį galime nustatyti deformacijų pasiskirstymą šiuose elementuose,<br />
atsiveriant kiekvienam plyšiui.<br />
Imkime dvi vienodas tempiamas gelžbetonines prizmes, kurių viena papildomai<br />
armuota plieno plaušu. Matuojame elementų pailgėjimą ΔL tarp dviejų fiksuotų taškų<br />
X 1 ir X 2 (5.19 pav.). Palaipsniui didindami apkrovą pastebėsime, kad gelžbetoniniame<br />
elemente atsiveriant kiekvienam plyšiui staiga padidėja poslinkis ΔL. Šis<br />
staigus pailgėjimas susijęs su deformacijų persiskirstymu atsiveriant plyšiui. Sakykime,<br />
kad bandomas elementas yra gana trumpas ir jame atsiveria tik du plyšiai – jų<br />
susidarymą galime aiškiai pamatyti jėgos ir poslinkio grafike. Kartu galima įvertinti<br />
armatūros ir betono deformacijų pasiskirstymą elemente: betono deformacija plyšyje<br />
yra artima nuliui, o armatūroje pasiekia maksimalią reikšmę (5.19 pav., a).<br />
Nagrinėjant armatūros sukibimą su betonu, 5.17 pav. buvo parodyta, kad egzistuoja<br />
tam tikras įtempių perdavimo ilgis l tr , reikalingas betono tempiamajam stipriui<br />
pasiekti. Galime padaryti išvadą, kad plyšys gelžbetoniniame elemente negali<br />
atsiverti mažesniu nei l tr<br />
atstumu nuo apkrauto armatūros galo. Kai pasiekiamas<br />
betono tempiamasis stipris, gelžbetoniniame elemente gali atsiverti plyšys, dalydamas<br />
šį elementą į atskirus blokus. Kiekvieno bloko ilgis būtų ne mažesnis kaip l tr .<br />
Remdamiesi tokiais samprotavimais galime padaryti kitą svarbią išvadą, kad gelžbetoniniame<br />
elemente atstumas tarp plyšių l cr<br />
yra neapibrėžtas, tačiau turi patekti į tam<br />
tikrą specifinį intervalą: l tr<br />
≤ l cr<br />
≤ 2l tr<br />
. Kai bloko ilgis yra mažesnis nei 2l tr<br />
, blokas į<br />
dvi dalis neskyla, kai bloko ilgis, nors ir nedaug, viršija 2l tr , atsiveriant plyšiui blokas<br />
skyla į dvi dalis. Pasiekus stabilių plyšių stadiją, didinant apkrovą auga tik armatūros<br />
deformacija, nes betonas jau būna suskilęs į tokio dydžio blokus, kurių ilgis yra<br />
mažesnis už du įtempių perdavimo ilgius.
Change language