kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...

227
atlaikyti privirinta skersinė armatūra. Tuomet formulė (10.19) gali būti perrašyta
taip:
∅ σsd -Fbtd / As
lb,
rqd = ⋅
. (10.22)
4 f
Sumažinę pagrindinio strypo įtempius dydžiu F btd / A s , gauname atitinkamai mažesnį
reikiamą pagrindinį inkaravimo ilgį. Jėgai F btd apskaičiuoti pateikiama sudėtinga
metodika, įvertinanti skersinio strypo skersmenį, ilgį, betono apsauginį sluoksnį ir
betono gniuždymo įtempius, atsirandančius dėl betono ir skersinio strypo sąveikos.
Kita vertus, tokiu būdu galima tiksliau kontroliuoti privirintų skersinių strypų įtaką
pagrindinių strypų inkaravimo ilgiui.
Koeficientas α 5
įvertina išorinio slėgio įtaką inkaravimo ilgiui. Kaip minėta, išorinis
slėgis priskiriamas prie aktyviojo suvaržymo. Palankus jo poveikis pasireiškia tuo,
kad suvaržomas išilginių plyšių plitimas ir padidėja trintis tarp armatūros ir betono.
Šie palankūs efektai pasireiškia, kai išorinis slėgis sukelia gniuždymo įtempius. Realiose
konstrukcijose ruožai, kuriuose veikia išorinis slėgis, dažniausiai yra elementų
sandūros (10.12 pav.). Koeficiento α 5
kitimo ribos yra 0,7 ≤ α 5
≤ 1. Šis koeficientas
α 5
= 1–0,04p, čia p – saugos ribinio būvio skersinis slėgis (MPa) inkaravimo ilgio
l bd išilgine kryptimi.
LST EN 1992-1-1:2005 normose taikomas papildomas apribojimas: α 2
α 3
α 5
≤ 0,7.
Šie trys koeficientai yra susiję su išilginių plyšių plitimu ir pagrindinio strypo suvaržymu
(pasyvusis suvaržymas α 2
ir α 3
; aktyvusis suvaržymas α 5
). Šis ribojimas
taikomas, kad nebūtų gautas nerealistiškas vieno efekto vertinimas, kurio reikšmė
imant minimalias koeficientų α 2 , α 3 ir α 5 reikšmes gali būti 0,7 3 = 0,343.
Taip pat įvedamas mažiausio inkaravimo ilgio apribojimas l b,min
= max(0,3l b,rqd
; 1
0∅; 100 mm). Šis apribojimas yra konstrukcinis, grindžiamas ilgamete gelžbetoninių
konstrukcijų eksploatacijos patirtimi.
Apibendrinant galima pažymėti, kad LST EN 1992-1-1:2005 siūlomas armatūros
strypų inkaravimo ilgio apskaičiavimas pagrįstas ribinės pusiausvyros sąlyga
(10.1–10.8 formulės), papildomai įvertinant įvairius sukibimui įtakos turinčius veiksnius:
strypų padėtį betonavimo metu (koeficientas η 1
), strypų skersmenį (koeficientas
η 2
), strypo formą (koeficientas α 1
), apsauginį betono sluoksnį (koeficientas
α 2 ), skersinį armavimą (koeficientas α 3 ), privirintų strypų įtaką (koeficientas α 4 ) ir
įtempių būvį betone (koeficientas α 5
). Visi šie koeficientai išvesti plieninei armatūrai,
remiantis įvairių autorių atliktais eksperimentinių ir teorinių tyrimų rezultatais.
Pažymėtina, kad jų taikymas kompozitinei armatūrai ne visuomet gali būti pagrįstas
dėl polimerinės armatūros įvairovės. Kita vertus, remiantis bendrais sukibimą
apibūdinančiais dėsniais, kompozitinės armatūros sukibimo ypatumais ir gamintojo
pateikiamomis kompozitinės armatūros specifikacijomis, galima įvertinti reikiamą
polimerinės armatūros inkaravimo ilgį. Šiuo atveju gali būti taikoma ta pati ribinės
pusiausvyros sąlyga (10.1–10.8 formulės), iš kurios randamas reikiamas pagrindinis
bd