kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...

efektas yra pastebimesnis traukiant tiesias fibras. Tai galima paaiškinti keliais fibros
ir betono kontakto zonoje vykstančiais procesais. Kai tiesi fibra iš betono kubelio
traukiama nedideliu kampu, pasviręs fibros galas veikia kaip mechaninis inkaras
(panašiai kaip traukiant nepasvirusias lenktas fibras). Lenktose fibrose ištraukimo
jėgos padidėjimas mažiau pastebimas. Kai posvyrio kampas nėra didelis (φ ≤ 30),
efektyviai pradeda veikti papildomos trinties jėgos (4.7 pav.), ypač esant didesnėms
slinkties reikšmėms. Šie du efektai lemia tai, kad fibrų užlenktais galais didžiausia
ištraukimo jėga gali padidėti nuo 20 iki 40 % ir tiesių fibrų – net iki 120 % (lyginant
su atveju, kai φ = 0).
Ištraukimo kampui didėjant nuo 30° iki 60°, gaunama mažesnė didžiausia ištraukimo
jėga ir daug didesnės slinkties reikšmės jau ankstyvose apkrovos stadijose.
Jėgos sumažėjimas paaiškinamas tuo, kad ties betono briauna susidaro didelis lenkiamasis
momentas ir plastinis lankstas, dėl to dažniausiai fibra suyra anksčiau, nei yra
ištraukiama. Slinkties padidėjimas ankstyvose apkrovos stadijose susijęs su betono
glemžimu ir ardymu ties briauna.
Traukiant fibras iš betono dideliu kampu (45≤ φ ≤ 60°), gaunamos panašios tiek
tiesių, tiek fibrų lenktais galais apkrovos ir poslinkio diagramos. Tokiu atveju lenktas
galas visiškai neištiesina, o fibra nutrūksta, susidarius įtempių koncentracijai ties
kubelio briauna.
Kaip matome iš 4.7 pav. pateiktos schemos, dėl fibros posvyrio kampo susidaro
papildomi sąveikos efektai: fibros lenkimas, betono glemžimas ties plyšio briauna ir
papildomos trinties jėgos. Šių jėgų bendrą poveikį atspindi ir eksperimentiniai pasvirusių
fibrų ištraukimo bandymai: kontroliuojant fibrų posvyrio kampą jėgos veikimo
atžvilgiu, gaunamos specifinės apkrovos ir slinkties diagramos (4.8 pav.). Tiesioms
fibroms posvyrio kampas turi teigiamą poveikį, nes labai pagerėja fibros inkaravimas
betone. Dėl didelių posvyrio kampų atsirandantis betono glemžimas ir ardymas efektyviausiai
gali būti kontroliuojamas parenkant atitinkamą betono sudėtį.
Apibendrinant pažymėtina, kad traukiant iš betono pasvirusias fibras, kaip ir
tiesias, pirmiausia pradeda veikti cheminis sukibimas ir trinties jėgos. Kita vertus,
pasvirusių fibrų atveju susidaro keli papildomi efektai: lokalus betono glemžimas
ties plyšio (arba kubelio) paviršiumi, fibros lenkimas ir padidėjusi trinties dedamoji.
4.5.4. Inkaravimo ilgio įtaka
Kitas svarbus parametras, apibūdinantis fibrų elgseną plyšyje, yra jų inkaravimo ilgis
betone. Iš bendrų mechanikos dėsnių galima numatyti, kad, esant didesniam inkaravimo
ilgiui, didesnė bus ištraukimo jėga. Šis paprastas dėsnis labai gerai tinka tiesių
fibrų apkrovos ir slinkties diagramoms aprašyti, nes, didėjant inkaravimo ilgiui,
didėja betono ir fibros sąlyčio plotas, o tai lemia didesnę ištraukimo jėgą. Žinoma,
ištraukimo jėga didės tol, kol fibros inkaravimo ilgis pasieks ribinę reikšmę l b,lim
(žr. 4.4 formulę), kuriam esant fibra jau yra ne ištraukiama iš betono, o nutrūksta.
77