kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...

10.2. Armatūros ir betono sukibimo sąvoka
197
Sukibimu (angl. bond) vadinamas armatūros ir betono tarpusavio sąveikos reiškinys,
kurio metu atsirandantys armatūros įtempiai perduodami betonui, ir atvirkščiai.
Sukibimo kokybė nulemia tokias svarbias konstrukcijos savybes, kaip armatūros inkaravimo
ir užleistinių sandūrų ilgis, plyšio plotis, atstumas tarp plyšių ir bendros
konstrukcijos deformacijos. Sukibimo reiškinį aiškiausiai galima stebėti ištraukiant
armatūros strypą iš betono masyvo, kaip parodyta 10.1 pav. Iš betoninio masyvo
traukiamas armatūros strypas, kurio skersmuo yra ∅, o inkaravimo ilgis – l.
10.1 pav. Armatūros ir betono sukibimo samprata
Tarkime, strypas traukiamas jėga P, sukeliančia įtempius armatūroje σ s
= P / A s
,
čia A s – plieninės armatūros skerspjūvio plotas. Dėl sukibimo įtempių betoniniame
bloke susidaro priešingos krypties reakcija, kurią pažymėkime P * . Sukibimo įtempiai
bendruoju atveju armatūros ir betono sąveikos zonoje pasiskirsto netolygiai, juos
pažymėkime funkcija τ(x). Tada reakciją P * galima išreikšti kaip sukibimo įtempių
ir strypo paviršiaus ploto sandaugą:
*
l
∫
P = π∅ τ( x)
dx , (10.1)
čia ∅ – armatūros skersmuo; τ(x) – šlyties (sukibimo) įtempiai, pasiskirstę ilgyje x;
l – sukibusios su betonu strypo dalies ilgis (inkaravimo ilgis).
Ištraukimo jėgą P galime išsireikšti kaip armatūros įtempių σ s
ir skerspjūvio ploto
A s sandaugą:
P = σ s A s . (10.2)
Suprojektavę armatūros strypą veikiančias jėgas į x ašį, galime užrašyti pusiausvyros
sąlygą:
l
F = 0; ⇒ π∅ τ( x) dx - σ A = 0 . (10.3)
∑
∫
x s s
0
0