kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...

53
apkrova P, kN
apkrova P, kN
W II
W I
δ 0 δ 2
0,3 0,35
įlinkis δ, mm
δ 0 δ 3
0,3 2,85
įlinkis δ, mm
3.18 pav. Apkrovos ir įlinkių priklausomybės
k
1,0
0,9
3.19 pav. Mastelio faktoriaus k nustatymas
DBV Merkblatt įtempių ir deformacijų
diagramai
0,8
0,7
0 15 30 45 60 75 90
h, cm
įpjovą dirbtinai lokalizuojamas irimo procesas. DBV Merkblatt siūloma metodika
užtikrina, kad suirimas vyks natūraliai silpniausiame elemento skerspjūvyje. Šis
skirtumas gali lemti tai, kad tempiamojo betono liekamasis stipris, nustatytas pagal
RILEM metodiką, bus didesnis už nustatytą remiantis DBV Merkblatt metodika.
Apibendrinant aptartus liekamojo tempiamojo stiprio nustatymo metodus, galima
pažymėti, kad pagal RILEM TC162-TDF pasiūlytą metodą, tempiamojo betono
įtempių ir deformacijų diagramos nustatomos taikant eksperimentinius įlinkio arba
plyšio pločio duomenis. Pagal DBV Merkblatt metodą taikomos tik bandymo metu
nustatytos įlinkio reikšmės. Todėl galima teigti, kad RILEM metodas yra patikimesnis,
nes įtempių ir deformacijų diagramos gali būti sudaromos dviem būdais (kilus
abejonių dėl matavimų tikslumo, eksperimentiniai rezultatai gali būti tarpusavyje
palyginti).
Taikant DBV Merkblatt metodą, ribinė tempiamojo dispersiškai armuoto betono
deformacija imama lygi 10 ‰, o pagal RILEM TC162-TDF metodą ši reikšmė siekia
25 ‰. Tai riboja DBV Merkblatt metodo taikymą skaitinio modeliavimo uždaviniuose.
3.6. Tempiamojo sustandėjimo efektas
Statybose naudojamų įprastų medžiagų (plieno, aliuminio, medžio, nearmuotojo betono)
deformavimosi procesui aprašyti pakanka turėti įtempių ir deformacijų diagramas
gniuždymo ir tempimo atveju. Situacija pasikeičia, kai norime aprašyti armuoto