kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Betono kokybė – antras svarbus veiksnys, lemiantis armatūros ir betono sukibimą.<br />
Iš aptartų armatūros ir betono sukibimo stadijų akivaizdu, kad suirimas gali<br />
prasidėti arba atsivėrus išilginiams plyšiams, arba nukirpus betoną tarp armatūros<br />
rumbelių. Pirmuoju atveju lemiamas veiksnys tampa betono tempiamasis stipris f ct ,<br />
antruoju – kerpamasis stipris f cs<br />
. Abu šie dydžiai yra sunkiai eksperimentiškai nustatomi,<br />
todėl dažniausiai susiejami su gniuždomuoju betono stipriu f c , taikant atitinkamas<br />
empirines priklausomybes. Kuo tankesnis ir stipresnis betonas, tuo geresnis<br />
bus armatūros ir betono sukibimas.<br />
Įtempių būvis armatūroje ir betone taip pat turi įtakos sukibimui. Kai armatūra<br />
yra tempiama, jos pjūviuose susidaro išilginės deformacijos ε. Atitinkamai skersinės<br />
deformacijos:<br />
ε q = −ε⋅ν , (10.17)<br />
čia ν – medžiagos skersinės deformacijos (Puasono) koeficientas.<br />
Dėl susidarančių skersinių deformacijų mažėja armatūros skersmuo. Skersmens<br />
sumažėjimą radialine kryptimi tam tikrame pjūvyje galima apskaičiuoti taip:<br />
u = ε ⋅∅ , (10.18)<br />
q<br />
q<br />
213<br />
čia ∅ – armatūros strypo skersmuo.<br />
Dėl sumažėjusio armatūros skersmens gerokai sumažėja cheminė ir trinties sukibimo<br />
dedamosios, todėl lygūs armatūros strypai greitai praranda didžiąją dalį sukibimo<br />
jėgos. Šis efektas mažiau ryškėja rumbuotuosiuose strypuose dėl dominuojančio<br />
mechaninio inkaravimo dedamosios.<br />
Kai armatūra yra gniuždoma, susidaro teigiamosios radialinės deformacijos ir<br />
sukibimas tampa geresnis. Šis efektas pasireiškia gaminant iš anksto įtemptus elementus:<br />
atleidus įtemptus lynus, jie sutrumpėja išilgine kryptimi ir prasiplečia radialine.<br />
Atitinkamai padidėja cheminė ir trinties sukibimo dedamosios, kurios šiuo<br />
atveju yra ypač svarbios, nes išankstinio įtempimo lynų paviršius paprastai yra lygus.<br />
Dėl strypų deformavimosi skersine kryptimi atsiranda dar vienas svarbus<br />
veiksnys, turintis įtakos sukibimui – tai armatūros skersmuo ∅. Iš 10.18 formulės<br />
tampa akivaizdu, kad kuo didesnis armatūros skersmuo ∅, tuo didesnis bus<br />
radialinis poslinkis u q esant tai pačiai skersinės deformacijos reikšmei e q . Eksperimentiniai<br />
tyrimai parodė, kad didėjant armatūros skersmeniui, maksimalūs<br />
sukibimo įtempiai mažėja pagal tiesinį dėsnį. Prisiminkime skyriaus pradžioje<br />
nagrinėtą LST EN 1992-1-1:2005 siūlomą sukibimo įtempių apskaičiavimo<br />
formulę: didesnio skersmens strypams (kai ∅ > 32 mm) įvestas koeficientas<br />
η 2 = (132 – ∅) / 100 ≤ 1. Didėjant strypo skersmeniui, sukibimo įtempiai tiesiškai<br />
mažėja – tai patvirtina ir eksperimentiniai tyrimai.<br />
Kai armatūra pasiekia takumo įtempius, sukibimo įtempiai staiga sumažėja praktiškai<br />
iki nulio. Tai nulemia didelės armatūros skersinės deformacijos, aplink armatūrą<br />
esančio betono pažeidimas ir tekėjimo metu pasikeitusi rumbelių geometrija.
Change language